Nauji metai daugelį įkvepia imtis naujų veiklų ar sudaryti naujametinių tikslų sąrašą. Vis dėlto, kas ketvirtas (26 proc.) lietuvis teigia neturintis ir nematantis poreikio turėti finansinio plano 2025 m., rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos* rezultatai. Ekspertų teigimu, savo finansų planavimas gali ne tik padėti sutaupyti, bet ir praturtinti laisvalaikį ar pastūmėti siekti naujų karjeros tikslų.
Apklausos duomenimis, detalų finansinį planą kitiems metams yra pasiruošęs kas dešimtas (8 proc.) apklaustasis, 37 proc. įsivaizduoja, tačiau nėra užsirašę savo finansinių tikslų, dar 24 proc. plano neturi, bet ketina turėti. Kas ketvirtas (26 proc.) respondentas teigia plano neturintis ir neketinantis turėti.
„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovo Dariaus Burdaičio teigimu, nors biudžetavimas gali kelti nuobodžias asociacijas, tai – vienintelis būdas turėti sveiką santykį su pinigais. Anot jo, per metus gali stipriai pasikeisti žmogaus finansinė situacija: išaugti ar sumažėti pajamos, atsirasti naujų finansinių tikslų ir įsipareigojimų.
„Bent kartą per metus verta nuodugniai peržiūrėti savo išlaidas, iš naujo įvertinti savo poreikius ir sudaryti biudžeto planą ateinantiems metams. Tarkime, jeigu norite daugiau keliauti, įsigyti didesnį pirkinį arba užsiimti nauja veikla, gali tekti sumažinti kitų išlaidų dalį arba susirasti papildomą pajamų šaltinį. Nors gilintis į savo išlaidas gali būti nemalonu, nes žinome, kad neturėtume išlaidauti ir dėl to jaučiame gėdą, tik pamatę konkrečią sumą galime įvertinti jos poveikį mūsų finansams ir imtis atitinkamų veiksmų“, – teigia D. Burdaitis.
Jis primena apie metines prenumeratas, pavyzdžiui, žiniasklaidos, internetinės televizijos, „Premium“ socialinių tinklų paslaugą, kurios dažnai yra automatiškai nuskaičiuojamos metų gale.
„Kartais užsisakome paslaugą metams, tačiau naudojamės ja trumpesnį laiką ir galiausiai išvis apie ją prisimename tik nemaloniai nustebinti netikėtai banko sąskaitoje sumažėjusia suma“, – dėmesį atkreipia finansų ekspertas.
Dariaus Burdaičio teigimu, kalbant apie svarbiausius finansinius tikslus, kiekvienas turėtų būti sukaupęs bent 6 mėnesių pajamų dydžio finansinę pagalvę, kuri praverstų susirgus, netekus darbo ar keičiant karjeros kryptį. Kita svarbi taisyklė – kad išlaidos neviršytų pajamų, o taupymui kas mėnesį būtų atsidedama bent 10 proc. nuo pajamų.
„Siekiant apsaugoti lėšas nuo nuvertėjimo, vertėtų apsvarstyti investavimo galimybę pagal priimtiną riziką. Mitas – jog investuoti galima tik dideles sumas. Investavimas yra paremtas ilgojo laikotarpio strategija, tad tam skiriant nors ir dešimtį eurų per mėnesį, per ilgą laikotarpį turėtų susikaupti reikšminga suma – svarbiausia yra formuoti įprotį atsidėti ateičiai, o turint galimybę, pavyzdžiui, padidėjus pajamoms ar gavus metinį bonusą, investavimui skirtą sumą galima padidinti“, – sako D. Burdaitis.
*„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų gruodį. Internetinės apklausos būdu apklausta mažiausiai po 500 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.