Atsižvelgdamas į tarifų grėsmes be išaugusias rizikas pasaulio ekonomikai, „Citadele“ bankas sumažino Baltijos šalių ekonomikos augimo prognozes. Bankas tikisi, kad šiemet visų trijų Baltijos valstybių BVP augs, tačiau lėčiau, nei manyta 2024 m. gruodį. Lietuvos ir Latvijos BVP prognozės sumažintos 0,3 proc. punkto, Estijos – 0,6 proc. punkto, Lietuvos BVP prieaugis sieks 2,6 proc., Latvijos – 1,9 proc., o Estijos – 1,8 proc.
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, gera naujiena tai, kad po kelerių metų pertraukos šiemet visų trijų Baltijos valstybių BVP augs. Tačiau bloga naujiena – augimas bus kiek lėtesnis nei ankstesnėse makro prognozėse.
Anot jo, viena pagrindinių priežasčių, kuri paskatino apkarpyti Baltijos regiono makro prognozes, yra tarifų grėsmė.
„Nors manome, kad ES ir JAV pavyks pasiekti susitarimą dėl tarifų ir dabartinis 20 proc. atsakomųjų tarifų importui iš ES dydis bus sumažintas, turime vertinti ir rizikas. Skaičiuojame, kad 20 proc. importo tarifas iš euro zonos BVP augimo šiemet atims 1 proc. punktą, o Baltijos šalių BVP augimo tempas sumažėtų 0,3 proc. punkto. Baltijos regionas pajus tarifų poveikį, bet jis bus mažesnis nei euro zonoje vidutiniškai, nes Baltijos regione dominuoja smulkios įmonės, kurioms net ir euro zonos bei Vokietijos ekonomikos stagnacijos užtenka, kad eksportas į euro zoną ir Vokietiją nemažėtų. Be to, didesni tarifai skatins Vokietijos ir Skandinavijos gamintojus ieškoti būdų, kurie leistų atsipiginti eksportuojamą produkciją, todėl tikėtina, kad vokiečių ir skandinavių gamintojai kels užsakymus į Baltijos regioną, kur komponentus galima gaminti pigiau“, – teigia A. Izgorodinas.
Jis teigia, kad Lietuva šiemet turėtų išlaikyti stipriausios ekonomikos Baltijos šalyse titulą, tačiau greičiausiai pernai pasiekto įspūdingo ekonomikos augimo pakartoti nepavyks.
„Šiuo metu Lietuvos ekonomikos augimas yra gerai subalansuotas: ekonomiką skatina keli sektoriai: pramonė, mažmeninė prekyba, o prie jų vis labiau prisideda ir statybų bei NT sektoriai. Tačiau pastaruoju metu matome nežymų išankstinių Lietuvos ekonomikos rodiklių pablogėjimą ir pramonės, ir vartotojų srityse. Pavyzdžiui, Europos Komisijos duomenys rodo, kad Lietuvos vartotojų optimizmas blogėja, o vartotojų nuomonė apie ekonomikos perspektyvas yra blogiausia per 2 m. Kol kas prastėjantis gyventojų optimizmas dar nespėjo paveikti vidaus vartojimo, bet atidžiai sekame šią riziką“, – įspėja „Citadele“ banko ekonomistas.
Kalbant apie eksportuojančius sektorius, kol kas matosi neblogas Lietuvos pramonės atsparumas išorės rizikoms, tačiau pirmo ketvirčio gale prie Lietuvos pramonės augimo aiškiai prisidėjo avansinis ES gamintojų eksportas į JAV, ką puikiai rodo Lietuvos elektronikos sektoriaus gamybos augimo rodikliai. Tačiau mažėjant JAV importui iš ES valstybių, vasarą Lietuvos pramonės plėtra, tikėtina, akivaizdžiai sulėtės.
„Citadele“ bankas taip pat padidino infliacijos prognozę: šiemet infliacija Lietuvoje sieks 3,3 proc., kai pernai – 0,9 proc. Įtakos infliacijos šuoliui turės dviženklis minimalios algos augimas bei padidėję akcizai, ypač dyzelino. Tačiau nepaisant infliacijos paspartėjimo, šiemet ir toliau turėtume matyti gyventojų perkamosios galios augimą: vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje padidės 7 proc. ir viršys infliacijos tempą (3,3 proc.).
Po „minusinio“ BVP augimo, šiemet tiek Latvijos, tiek Estijos ekonomikos turėtų augti.
„Po dvejus metus iš eilės fiksuoto ekonomikos kritimo, Estijos BVP šiemet turėtų padidėti 1,8 proc., o išankstiniai rodikliai jau dabar rodo apie prasidėjusį estų ekonomikos atsigavimą: auga pramonės ir paslaugų sektorių optimizmas, nuo dugno atsispyrė mažmeninė prekyba. Latvijos ekonomika pernai stagnavo, tačiau šiemet numatome 1,9 proc. BVP augimo tempą, o šiuo metu ryškesnius atsigavimo požymius matome Latvijos vidaus vartojimo rinkoje“, – apibendrina Aleksandras Izgorodinas.