2024-ieji metai Baltijos šalių verslo bendruomenei buvo nevienareikšmiai. Nors Lietuvos verslai išliko atsparūs Vokietijos pramonės iššūkiams, o Latvijos įmonės pasižymėjo stabilumu, Estijos verslo situacija dėl recesijos ir silpnos mažmeninės prekybos išliko sudėtinga. „Citadele" banko valdybos nario ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovo Baltijos šalims Vaido Žagūnio teigimu, verslai 2025 m. pasitiko optimistiškai ir šiemet tikisi aktyviai plėsti veiklas.
2025 m. – daugiau aktyvumo ir pozityvumo
Pernai „Citadele" bankas Baltijos šalių įmonėms išdavė daugiau nei 800 milijonų eurų paskolų, tai yra 39 proc. daugiau nei 2023 metais. Iš bendros skolinimo apimties 63 proc. finansavimo suteikta mažoms ir vidutinėms įmonėms, o likę 37 proc. – stambioms įmonėms.
„2024-ieji buvo gana skirtingi metai Baltijos šalių verslams, nes kiekviena šalis patyrė skirtingus ekonominius ciklus. Pozityviausiai sekėsi Lietuvos įmonėms, po to – Latvijos. Sudėtingiausia situacija buvo Estijoje, kur ekonomika ir toliau išliko recesijoje“, – sako V. Žagūnis.
Pasak banko atstovo, gerėjant makroekonominiams rodikliams ir stiprėjant vartotojų pasitikėjimui, Baltijos šalių verslai 2025 m. tikisi palankesnių augimo sąlygų.
„Šiemet prognozuojame pagerėjusį verslo aktyvumą kiekvienoje Baltijos šalyje. Pagrindinis stipresnio ekonominio ciklo katalizatorius 2025 m. bus tolesnis skolinimo palūkanų mažėjimas, kuris skatins Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikas. Todėl šie metai bus teigiami sektoriams, priklausantiems nuo palūkanų normų, tokiems kaip nekilnojamojo turto ir statybos. Taip pat sėkmingus metus prognozuojame ir mažmeninės prekybos sektoriui“, – priduria V. Žagūnis.
Banko atstovo teigimu, rizikingiausia situacija šiemet išliks transporto sektoriuje, nes silpna ekonominė veikla euro zonoje ribos Baltijos transporto ir logistikos atsigavimą.
2024 m. buvo sėkmingiausi pramonės ir mažmeninės prekybos sektoriams
2024 m. „Citadele" banko finansavimu aktyviausiai naudojosi didmeninės ir mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto, taip pat žemės ūkio ir miškininkystės sektorių įmonės.
Pasak V. Žagūnio, didelė dalis įmonių dažniausiai sudarė ilgalaikius įsipareigojimus per lizingo sandorius, naudojosi faktoringu ir „Klix" mokėjimo sprendimais elektroninei prekybai, siekdamos pagerinti pinigų srautus. Dalis įmonių taip pat toliau investavo į atsinaujinančios energijos gamybą, pavyzdžiui, į saulės elektrinių parkų kūrimą, nes mažoms ir vidutinėms įmonėms yra prieinamas Europos investicijų banko bendras finansavimas su mažesne palūkanų norma.
„Sektoriniu lygmeniu 2024 m. Lietuvoje buvo sėkmingi pramonės, mažmeninės prekybos ir statybų sektoriams, tačiau statybų ir nekilnojamojo turto sektoriai atsigavo tik 2024 m. pabaigoje. Lietuvos gamyba išliko stebėtinai atspari, nepaisant Vokietijos pramonės problemų“, – teigia V. Žagūnis.
Pasak V. Žagūnio, Baltijos šalių ekonomikos vystymasis 2024 m. buvo nevienodas, tačiau pastebimos tam tikros teigiamos tendencijos.
„Latvijoje 2024 m. pramonės ir mažmeninės prekybos sektoriaus veikla išliko stabili, tačiau metų pabaigoje pastebėtas statybų sektoriaus nuotaikos pagerėjimas. Estijoje veikla gerėjo tik 2024-ųjų pabaigoje, ypač gamybos ir statybų srityse, tačiau mažmeninės prekybos situacija išlieka sudėtinga. Latvijoje 2024 m. buvo įregistruota daugiau naujų įmonių nei 2023 m. – tai rodo teigiamą tendenciją po ilgalaikio sumažėjimo. Šioje šalyje skaitmeninių įrankių plėtra palengvina finansavimo gavimą, tačiau išlieka žemas įmonių rizikos apetitas ir investicijų trūkumas, dėl kurio sunku tikėtis reikšmingo ekonomikos augimo be didesnių investicijų“, – teigia V. Žagūnis.