Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas
Panašu, kad birželio 6 d. įvyksiantis Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos posėdis pagaliau bus neeilinis, ir pirmą kartą nuo 2022 m. liepos, ECB pradėjus atkakliai kovoti su infliacija euro zonoje, palūkanų normos bus sumažintos.
Nors šis posėdis tam tikra prasme bus istorinis, palūkanų karpymas nebus staigmena – šiuo metu rinkos mato 95 proc. tikimybę. Tokį aukštą įsitikinimo lygį lemia kelios priežastys: infliacijos euro zonoje sulėtėjimas, prasidėjęs darbo užmokesčio augimo sulėtėjimas ir silpnas euro zonos ekonomikos ciklas. Galų gale, ir pati ECB valdančiosios tarybos narių komunikacija taip pat siunčia žinią apie netrukus prasidėsiantį palūkanų karpymo ciklą. Kitaip sakant, bazinių palūkanų karpymas birželio 6 d. iš esmės yra garantuotas.
Esminis klausimas – kas toliau? Kiek kartų ECB sumažins palūkanas šiemet: du ar tris kartus? Rinkos dalyviai prognozuoja, kad antrą kartą ECB palūkanas sumažins rugsėjį, o trečią – gruodį, tačiau pastarojo mažinimo tikimybė šiuo metu siekia tik 53 proc. Kitais metais palūkanų karpymas gali tęstis, tačiau, jeigu ECB nuspręs toliau mažinti palūkanas, tai darys ne taip sparčiai kaip 2024 m., o tik kartą per ketvirtį.
Dažnu atveju palūkanos mažėja gerokai sparčiau nei jos yra didinamos, kadangi anksčiau ar vėliau ateina laikas kai aukštos palūkanos „palaužia“ ekonomiką. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl ECB šį kartą gali neskubėti su bazinių palūkanų karpymu yra susijusi su centrinių bankų atsargumu po drastiško pinigų spausdinimo COVID-19 pandemijos metu ir jo sukelto infliacijos šoko po pandemijos pabaigos.
Netrukus pasikeisianti ECB pinigų politiką tiek Lietuvai, tiek ir kitoms Baltijos valstybėms reiškia daug. Baltijos šalių paskolų rinkoje dominuoja „skandinaviškoji“ paskolų palūkanų struktūra, kai absoliučiai didžioji paskolų dalis yra išduodama su kintamomis palūkanomis. ECB duomenys rodo, kad Lietuvoje nuo palūkanų didinimo ciklo pradžios 97 proc. būsto paskolų buvo išduotos su kintamomis palūkanomis, Latvijoje – 92 proc., o Estijoje – 94 proc. Todėl bazinių palūkanų dydis turi itin didelės įtakos galutinei paskolų palūkanų kainai – kuo aukštesnės bazinės palūkanos euro zonoje, tuo daugiau žmonės moka už būsto paskolas, tačiau atitinkamai, kuo mažesnės bazinės palūkanos, tuo mažesnės ir būsto paskolų įmokos.
Pigesnio skolinimo Lietuvos verslui ir vartotojams perspektyvas gerai parodo naujausios EURIBOR prognozės. Šiuo metu 3 ir 6 mėn. EURIBOR siekia apie 3,8 proc. Rinkos prognozuoja, kad 2024 m. gale 3 ir 6 mėn. EURIBOR sumažės iki 3,2-3,3 proc., o tai reiškia ir mažesnes galutines paskolų palūkanas. Mažėjant bazinėms palūkanoms, mažės ir būsto paskolų įmokos verslui. Taigi, tiek Lietuvos gyventojai, tiek bendrovės turės daugiau laisvų finansų rezervų vartojimui, investicijoms, naujų darbo vietų kūrimui.
Bazinių palūkanų mažėjimas euro zonoje Lietuvai yra naudingas ir dėl kito aspekto – euro zonos ekonomikos ciklo įsibėgėjimo. Bazinių palūkanų pokyčiai daro tiesioginę įtaką ekonomikos ciklo stiprumui: rekordiškai aukštos palūkanos mažina ekonomikos aktyvumą per mažesnį finansavimo poreikį iš verslo ir namų ūkių, mažesnes verslo investicijas bei mažesnį vartojimą, ypač ilgo galiojimo prekių segmente, kuris yra jautrus palūkanoms.
Mažėjančios palūkanos didins finansų poreikį, investicijas ir vartojimą euro zonoje, nors tai nutiks ir ne iš karto – ir palūkanų didinimas, ir mažinimas ekonomiką veikia su pavėlavimu. Lietuvoje paskolų palūkanos yra peržiūrimos kelis kartus per metus, tad didelė dalis gyventojų ir įmonių realiai pajaus mažesnių bazinių palūkanų poveikį savo finansams 2024 m. pabaigoje. Lietuvos ekonomika itin stipriai priklauso nuo ekonomikos ciklo euro zonoje, kadangi Lietuva yra integruota į ES vertės grandines, todėl mažesnės palūkanos ir atitinkamai stipresnis euro zonos ekonomikos ciklas Lietuvos verslui, ypač tokiems sektoriams kaip pramonė ir transportas, žada daugiau naujų užsakymų.