Vaidas Žagūnis, „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims.
Vis daugiau išankstinių indikatorių prognozuoja, kad Europos Sąjungos ekonomikos stagnaciją netrukus pakeis atsigavimas. Vis dėlto, situacija skirtinguose sektoriuose smarkiai skiriasi, o pramonės sektorius ir toliau sunkiai laikosi, nepaisant gerėjančios ekonominės aplinkos. Panašu, kad šį kartą euro zonos ekonomikos atsigavimas bus netipinis, kai lyderystę vietoje pramonės perims vidaus vartojimas. Ką tai reiškia Lietuvai?
Lėtas pramonės atsigavimas – Kinijos problemų pasekmė
Apie stagnacijos euro zonoje pabaigą signalizuoja vis daugiau išankstinių indikatorių ir oficialių institucijų prognozių. Birželio 6 d. Europos Centrinio Banko (ECB) posėdyje ne tik pirmą kartą buvo sumažintos bazinės palūkanų normos, bet ir pristatytos naujausios makroekonominės prognozės. 2024 m. BVP augimo prognozė euro zonai buvo padidinta nuo 0,6 iki 0,9 proc., o 2025 m. ECB mato 1,4 proc. euro zonos BVP padidėjimą.
Tačiau iš tikrųjų situacija kiekviename sektoriuje skiriasi, o pats euro zonos ekonomikos ciklas yra labai netipinis: nors ekonominė situacija euro zonoje po truputį gerėja, ji yra išbalansuota, o ekonominiai disbalansai, kurie įvyko COVID-19 metu, tęsiasi toliau.
Labiausiai kol kas stebina euro zonos pramonė. Pramonė yra cikliškai veikiantis sektorius, kuris dažniausiai pirmas patiria recesiją, bet pirmas ir atsigauna, ir tokiu būdu duoda impulsą atsigavimui kituose sektoriuose per naujų darbo vietų kūrimą ir išaugusį vidaus vartojimą. Šiuo atveju, gerėjant euro zonos makroekonomikos prognozėms, pramonė toliau sunkiai laikosi. Vienas iš didžiausių iššūkių šiuo metu yra aukštas anksčiau pagamintos ir neparduotos produkcijos atsargų lygis, kuris vis dar riboja gamybos atsigavimą. Kitas iššūkis – pesimistiniai euro zonos gamintojų lūkesčiai dėl užsakymų, kurie šiuo metu yra bene triskart prastesni nei pandemijos pabaigoje, kai Europos ir pasaulio vartojimo rinka išgyveno bumą. Nors pastaruoju metu euro zonos pramonės įmonių nuomonė apie užsakymus stabilizavosi, tačiau ji lieka prastesnė nei ilgalaikis vidurkis, o užsakymus žemyn toliau spaudžia aukštos palūkanos Vakarų rinkose, santykinai aukštos energetikos kainos bei šlubuojanti Kinijos ekonomika.
Lietuvos pramonėje – geresnė situacija
Pramonė turi didelę įtaką ir Lietuvos ekonomikos ciklui, nes tai yra didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius, generuojantis 20 proc. Lietuvos BVP, ir taip pat didžiausias privataus sektoriaus darbdavys. Įdomu tai, kad kol kas Lietuvos pramonė netipiškai gerai reaguoja į stagnaciją euro zonos pramonėje: šiuo metu atsargų lygis čia yra neigiamas, o balandį gamybos augimas Lietuvos apdirbamosios pramonės sektoriuje jau siekė 4,4 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2022 m. spalio.
Lietuvos pramonė jautriai reaguoja į atsargų lygio dinamiką euro zonos pramonėje, bet nepaisant stagnuojančių euro zonos pramonės gamybos atsargų ir pesimizmo dėl užsakymų, Lietuvos pramonės gamyba kyla į viršų. Gali būti, kad Lietuvos pramonė lieka konkurencinga ir puikiai išnaudojo Vokietijos pramonės problemas – kai Vokietijos pramonės įmonės susiduria su užsakymų trūkumu, kaip dabar, jos yra labiau suinteresuotos įdarbinti gamintojus iš Rytų Europos ir tokiu būdu atsipiginti savo produkciją. Tikėtina, kad būtent tai ir įvyko – Vokietijos gamintojai Lietuvos gamintojams suteikė daugiau kontraktinės gamybos užsakymų.
Vis dėlto, nemažėjantis atsargų lygis euro zonos pramonėje lieka didele grėsme Lietuvos gamintojams, nes tai gali sulėtinti Lietuvos pramonės atsigavimą netolimoje ateityje.
Optimistiškesni gyventojų lūkesčiai
Visai kitoks paveikslas stebimas euro zonos vidaus vartojimo rinkoje, kur daugėja požymių apie artėjantį atsigavimą. Europos Komisijos duomenys rodo, kad gegužę euro zonos namų ūkių nuomonė apie savo finansų perspektyvas buvo geriausia per 2 m. ir beveik susilygino su šio rodiklio rezultatu prieš pat infliacijos šoką euro zonoje ir Rusijos karo Ukrainoje pradžią. Negana to, Vokietijoje jau fiksuojamas gyventojų noro taupyti kritimas nuo rekordinių aukštumų ir mažmeninės prekybos įmonių lūkesčių atsigavimas.
Vadinasi, sulėtėjus infliacijai ir toliau kylant darbo užmokesčiui, euro zonos namų ūkiai atstatė didelę dalį infliacijos šoko metu prarastų finansų rezervų ir yra pasiruošę mažinti taupymo tempą bei atitinkamai didinti vartojimo apetitą. Tai padarys įtaką vartojimo atsigavimui.
Gera žinia Lietuvos eksportui
Prasidėjęs palūkanų karpymo ciklas – kita gera žinia Lietuvos eksportuojantiems sektoriams. Lėtėjant infliacijai ir stagnuojant Europos ekonomikoms, centriniai bankai, tikėtina, toliau mažins bazines palūkanas – o tai yra geras ženklas tiek ES statybų sektoriui, tiek ir vartojimui.
Tikėtina, kad didžiausią efektą palūkanų mažinimas turės Skandinavijos ir Baltijos šalių ekonomikoms. ECB duomenys rodo, kad nuo palūkanų didinimo eros pradžios Suomijoje ir Švedijoje 98 proc. ir 84 proc. visų naujų būsto paskolų buvo išduodamos už kintamas palūkanas, o Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – 97 proc., 92 proc. ir 94 proc.
Mažėjančios bazinės palūkanos bus ne tik itin naudingos šio regiono verslui ir gyventojams, bet taip pat paskatins ir ES ekonomikos atsigavimą – per didesnį finansavimo poreikį, didesnes investicijas bei vartojimą. Tai – gera naujiena Lietuvos ekonomikai, kurios rezultatai labiausiai priklauso nuo eksporto.