„Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.
Finansiniai nusikaltėliai rado naują apgaulės būdą, praneša „Citadele“ bankas. Apsimetę kredito įstaigų darbuotojais, skambučio metu gyventojus informuoja apie tai, kad neva jų vardu sukčiai bando pasiimti vartojimo paskolą, ir pasiūlo būdą kartu tariamus sukčius pagauti.
Nusikaltėlių siūloma „sukčių pagavimo“ taktika – gyventojui iš tiesų kreiptis į egzistuojančią kredito įstaigą ir pačiam pasiimti paskolą savo vardu. Pasiskolinus, nusikaltėliai informuoja auką, kad tariami sukčiai buvo pagauti, tačiau gauti pinigai priklauso ne gyventojui, o paskolą suteikusiai kredito įstaigai, todėl pinigus reikia grąžinti – pervesti į sukčių sąskaitą arba išgrynintus atiduoti neva kredito įstaigos atsiųstam kurjeriui. Taip sukčiai pavagia pinigus, o žmogui tenka padengti finansinius įsipareigojimus.
„Sukčiai puikiai išmano, kaip manipuliuoti emocijomis – sukeldami baimę ir ragindami veikti greitai, nusikaltėliai siekia užklupti žmogų netikėtai ir „išjungti“ kritinį mąstymą. Svarbu į tokias situacijas reaguoti ramiai, pasitikrinti informaciją kitais kanalais, pavyzdžiui, susisiekti su sukčių minima kredito įstaiga ir paklausti, ar informacija yra teisinga“, – primena „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.
Jis tvirtina, kad pasiimti vartojimo paskolą kito žmogaus vardu – beveik neįmanoma, nes finansų įstaigos skolina atsakingai, reikia pateikti dokumentų kopijas, pateikti kitus asmeninius duomenis.
„Tapatybės vagystės – itin retas reiškinys Baltijos šalyse. Tačiau net ir tokiu atveju banko darbuotojas apie nusikaltimą informuotų klientą ir kreiptųsi tiesiogiai į policiją, o ne pats su klientu gaudytų sukčius, pasitelkdamas absurdiškas schemas“, – komentuoja R. Čereška.
Jis primena, kad banko darbuotojai taip pat niekada neskubina gyventojų kuo greičiau priimti sprendimo, niekada neprašys pervesti pinigų ar atiduoti grynųjų. Taip pat niekuomet neprašys pateikti prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo kortelės duomenų, patvirtinti veiksmų mobiliuoju parašu ar kitomis identifikavimo priemonėmis, atsisiųsti įvairių mobiliųjų programėlių.
Tapus finansinių sukčių auka arba įtariant, kad jus bando apgauti, nedelsiant būtina kreiptis į policiją ir savo banką. Savo patirtimi pasidalinkite ir su artimaisiais, kad jie būtų informuoti apie plintančius sukčiavimo būdus.