Šventiniu laikotarpiu ieškodami dovanų artimiesiems, įdedame daug pastangų, kad šios geriausiai atitiktų jų poreikius. Dalis gyventojų, užuot dovanoję daiktus, renkasi pinigines dovanas. Ekspertai pastebi, kad mažėjant grynųjų pinigų poreikiui, gyventojai pinigines dovanas aktyviau perveda į banko sąskaitas. Vis dėlto, bankai dar dažnai sulaukia klausimų, ar „dovana“ pavedimo paskirtyje nesukels įtarimo, ar mokėjimas nebus sustabdytas. Keli paprasti patarimai padės pinigines dovanas pervesti teisingai.
Anot „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, per gana trumpą laiką stipriai išaugusi skaitmeninių sprendimų pasiūla sudarė terpę įpročių naudotis grynaisiais keitimuisi. Apie nuosekliai augantį įprotį atsiskaityti skaitmeniniais sprendimais liudija ir naujausi Europos Centrinio Banko (ECB) duomenys. Bendras mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius euro zonoje 2023 m. antrąjį pusmetį, palyginti su 2022 m. antrąja puse, padidėjo 6,6 proc., o mokėjimai kortele sudarė 56 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais.
„Banko inicijuota apklausa* taip pat atskleidė, kad dauguma (59 proc.) dažniausiai atsiskaito mokėjimo kortele, o grynuosius kaip pagrindinį būdą renkasi 15 proc. respondentų. Natūralu, kad kasdienybėje mažiau naudojant grynuosius, bankiniu pavedimu gauta piniginė dovana yra patogesnė abiems pusėms, ypač, jei suma didesnė“, – teigia R. Čereška.
Vis dėlto, jis pastebi, kad gyventojams vis dar kyla abejonių, ar į banko sąskaitą pervesta dovana nesukels bankui įtarimų, nebus sulaikyta. Jo teigimu, toks požiūris susidaro, nes bankai, užtikrindami pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją bei tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, gali sustabdyti pervedimus, kurių mokėjimo paskirtis pasirodo įtartina.
„Finansinių operacijų tikrinimas padeda bankams aptikti neįprastą veiklą kliento sąskaitoje ir užkirsti kelią pinigų plovimui ar sukčiavimo atvejams. Todėl rekomenduojame nejuokauti apie nelegalius dalykus ir mokėjimo paskirtyje nurodyti tikrąją pavedimo priežastį. Jeigu tai yra dovana – geriausia taip ir parašyti. Kuo tiksliau bus įvardyta mokėjimo paskirtis, tuo paprasčiau pinigų kilmę galės pagrįsti tiek siuntėjas, tiek gavėjas, pavyzdžiui, jeigu žmogus kreiptųsi dėl būsto paskolos ir turėtų pagrįsti tam tikro laikotarpio pajamų kilmę“, – nurodo R. Čereška.
Jo teigimu, net jei pavedimas būtų sustabdytas, nėra, ko baimintis: pasiaiškinus situaciją su banku ir išsiaiškinus, kad tikroji pavedimo paskirtis nepažeidžia įstatymų, pinigai galiausiai vis tiek pasiektų gavėją.
„Svarbu suprasti, kad bankų „įtarumas“ atsiranda iš gerų paskatų: kad būtų užkirstas kelias nelegalioms veikloms, o jūsų lėšos būtų apsaugotos nuo sukčių“, – akcentuoja Romas Čereška.
Tiesa, nepriklausomai, ar dovana – piniginė, ar pervedama į sąskaitą, ar padovanojama grynaisiais, svarbu pasidomėti, kokiais atvejais dovanas reikia deklaruoti, kada joms gali būti taikomas GPM mokestis, bei atsižvelgti į kitus įstatymų reikalavimus.
*„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų kovą. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.