„Citadele“ bankas atnaujino pagrindinių Lietuvos ekonominių rodiklių prognozes 2024 ir 2025 metams. Nepaisant pozityvios šalies ekonomikos trajektorijos, nutarta nekeisti 2024 m. BVP prognozės – numatoma, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2 proc. Taip pat 0,2 proc. punktais iki 2,8 proc. sumažinta 2025 m. BVP prognozė, vertinama, kad infliacija kitąmet sieks 2,7 proc.
„2024 m. Lietuvos ekonomikai yra pozityvūs, o ekonomikos ciklas yra stipriausias visame Baltijos regione. Tačiau išankstiniai JAV recesijos indikatoriai pastaruoju metu vis stipriau signalizuoja apie sulėtėjimą JAV ekonomikoje, o euro zonos ekonomikos, ypač pramonės ir vartojimo, atsigavimas, kurio tikėjomės vasarą, neįvyko. Be to, vis labiau vėsta Kinijos ekonomika ir iš augimo pereina į stagnaciją, situacija NT ir statybų sektoriuose toliau blogėja dėl nepakankamų ekonomikos skatinimo apimčių. Todėl nors toliau prognozuojame Lietuvos ekonomikos augimą, nematome pagrindo gerinti Lietuvos BVP prognozių 2024 m. dėl sudėtingos situacijos išorės rinkose ir rizikos, kad padėtis jose toliau blogės“, – teigia „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Mažesnis BVP 2025 m. dėl silpnesnės pramonės ir transporto sektorių plėtros
Anot A. Izgorodino, centriniams bankams pradėjus palūkanų karpymo ciklus ir stiprėjant pasaulio ekonomikai, tikėtina, kad 2025 m. Lietuvos BVP augimas paspartės nuo 2 proc. 2024 m. iki 2,8 proc. 2025 m., t.y., 0,2 proc. mažiau, nei prognozuota šių metų birželį
„Vienas pagrindinių veiksnių, kuris 2025 m. paspartins Lietuvos ekonomikos augimą, yra kur kus palankesnė palūkanų aplinka ir numatomas tolesnis bazinių palūkanų karpymas euro zonoje. Tai – ypač svarbu Baltijos šalims dėl didelio paskolų už kintamas palūkanas „svorio“ visoje paskolų struktūroje. Mažėsiančios paskolų palūkanos ne tik sumažins finansavimo kaštus verslui ir namų ūkiams, bet ir apskritai padidins aktyvumą finansavimo rinkoje, kas teigiamai veiks Lietuvos ekonomikos ciklą“, – teigia jis.
Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 3 mėnesių EURIBOR nuo dabartinių 3,5 proc. sumažės iki 2,5 proc. 2025 m. pirmo ketvirčio pabaigoje, o 2025 m. birželį 3 mėnesių EURIBOR turėtų siekti 2,2 proc.
Vis dėlto, 2025 m. tikėtina kiek silpnesnė eksportuojančių sektorių – pramonės ir transporto – plėtra, nei prognozuota birželį.
„Vokietijos pramonė šiuo metu išgyvena tikrų tikriausią sunkmetį – Vokietijos pramonės įmonės dabartinę verslo padėtį vertina prasčiausiai per 4 m. Artėjant metų pabaigai, vokiečių gamintojai sės prie derybų stalo su smulkesniais tiekėjais, įskaitant ir gamintojus iš Lietuvos. Labai realu, kad 2025 m. pirmą pusmetį, o ypač pirmą ketvirtį, Lietuvos gamintojai iš vokiečių gaus kuklesnius užsakymus. Analogiškai, kol kas nematome didesnio proveržio ir transporto sektoriuje. Išankstiniai rodikliai rodo, kad situacija Europos transporto rinkoje iš nuosmukio pereina į stabilizaciją, tačiau aktyvumas lieka žemas. Spartesniam ES transporto rinkos atsigavimui reikalingas stipresnis vidaus vartojimas Europoje, atsigavimas ES statybų rinkoje – ko šiuo metu praktiškai nematome“, – įžvalgomis dalijasi A. Izgorodinas.
Atlyginimai kitais metais augs apie 7 proc., bet augs infliacija
Pozityvios naujienos – apie vidaus vartojimą ir NT bei statybų sektoriaus aktyvumą. Pasak A. Izgorodino, būtent vidaus paklausa kitąmet taps pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo varikliu.
„Skaičiuojame, kad kitąmet atlyginimai Lietuvoje išaugs 7 proc., o nedarbo lygis nuo 7,2 proc. 2024 m. sumažės iki 6,9 proc. Numatome, kad 2025 m. infliacija sieks 2,7 proc., o tai reiškia, kad ir kitąmet matysime tolesnį gyventojų perkamosios galios atsigavimą, kuris kartu su pingančiomis paskolomis skatins vidaus vartojimo plėtrą Lietuvoje“, – sako jis.
Naujausia darbo užmokesčio prognozė, palyginti su 2024 m. birželio mėnesio, prognoze, pagerinta 1 proc. Tam įtakos neseniai priimtas sprendimas kitąmet 12 proc. didinti minimalų atlyginimą – toks spartus minimalios algos augimas paskatins ir spartesnį darbo užmokesčio labiau kvalifikuotai darbo jėgai padidėjimą.
„Iš kitos pusės, spartesnis darbo užmokesčio augimas turi ir savo kainą: dėl kylančių darbo kaštų padidinome infliacijos prognozę 2025 m. nuo 2,2 proc. birželio prognozėse iki 2,7 proc. Taigi, nors 2025 m. sparčiau kils algos, kartu kiek sparčiau kils ir kainų lygis“, – apibendrina „Citadele“ banko ekonomistas.
2025 m. tikimasi ir didesnio aktyvumo NT ir statybų sektoriuose: šis scenarijus iš dalies materializuojasi jau dabar. Lietuvos banko duomenys ir „Citadele” banko ekonomistų skaičiavimai rodo, kad gyventojai grįžta prie būsto paskolų ir vis aktyviau skolinasi, kam įtakos turėjo gerėjanti Lietuvos gyventojų finansinė padėtis ir prasidėjęs NT paskolų palūkanų mažėjimas. Šių metų liepą naujų būsto paskolų apimtys Lietuvoje buvo didžiausios per 10 mėnesių, o tai yra gera indikacija, kad Lietuvos būsto paskolų rinka jau reaguoja į prasidėjusį palūkanų karpymą euro zonoje. Greičiausiai ši pozityvi tendencija tęsis ir 2025 m.