„Citadele“ banko ekonomistai atnaujino Baltijos šalių ekonomikos prognozes. Lietuvoje ir toliau numatomas 2 proc. BVP padidėjimas, tačiau nuo 1,7 proc. iki 1,2 proc. sumažinta infliacijos prognozė.
Ekonomika atsigauna, bet BVP augs lėčiau
Lietuvos ekonomika 2024 m. pradėjo išties pozityviai: pirmąjį ketvirtį šalies BVP paaugo 2,9 proc., palyginti su pirmu 2023 m. ketvirčiu. „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, iš dalies tokį augimą lėmė palanki bazė – pirmąjį 2023 m. ketvirtį Lietuvos BVP traukėsi 2,1 proc., o antrą, trečią ir ketvirtą 2023 m. ketv. augo po atitinkamai 0,8 proc., 0,1 proc. ir 0,1 proc.
„Nepaisant geros metų pradžios, kol kas nedidiname Lietuvos BVP prognozės, ir toliau laikomės nuomonės, kad šiemet šalies BVP augs 2 proc., kadangi nuo antro ketvirčio šių metų BVP dinamiką lyginsime su gerokai aukštesne 2023 m. baze. Dar viena rizika, kurią atidžiai sekame, yra susijusi su besitęsiančiomis problemomis euro zonos, ypač Vokietijos, pramonėje: gamintojai vis dar atsargiai vertina užsakymų apimtis, o anksčiau pagamintos produkcijos atsargų lygis mažėja labai lėtai“, – teigia A. Izgorodinas.
Anot jo, galima pagirti vis labiau gamybos apimtis stiprinančią Lietuvos pramonę: gamintojai fiksuoja gana ženklų anksčiau pagamintos produkcijos atsargų kritimą.
„Lietuvos pramonė juda visai kitokia trajektorija nei euro zonos ar Vokietijos pramonė. Manome, kad Lietuvos pramonė sugebėjo puikiai išnaudoti Vokietijos pramonės silpnumą – kai Vokietijos pramonė susiduria su užsakymų trūkumu, kaip dabar, Vokietijos gamintojai yra labiau linkę dirbti su gamintojais iš Rytų Europos, kurie gali įvairius komponentus pagaminti pigiau nei Vokietijoje“, – sako A. Izgorodinas.
Išaugs vidaus vartojimo svarba
Geros žinios ne tik Lietuvos pramonės sektoriuje – šiemet svarbų vaidmenį Lietuvos ekonomikos augime sužais vidaus vartojimas. „Citadele“ banko ekonomistų prognozės rodo, kad šiemet metinė infliacija Lietuvoje sieks 1,2 proc., o vidutinis darbo užmokestis padidės 7 proc. Tai turės įtakos Lietuvos vartotojų perkamosios galios atsigavimui ir paskatins vartojimą.
„Iš esmės, tai vyksta jau dabar – mažmeninės prekybos rodikliai ir Lietuvos vartotojų lūkesčiai, ypač nuomonė apie finansus, aiškiai rodo, kad Lietuvos vartotojų finansų padėtis gerėja“, – įžvelgia A. Izgorodinas.
2024 m. vasarį ekonomistai Lietuvoje prognozavo 1,7 proc. infliaciją, tačiau dėl to, kad tris pastaruosius mėnesius metinė infliacija Lietuvoje nesiekė 1 proc., dabar prognozę sumažino iki 1,2 proc.
„Iš kitos pusės, neprognozuojame kainų kritimo: vartotojai toleruoja dabartinį aukštą kainų lygį dėl atsigaunančios perkamosios galios – tai atspindi mažmeninės prekybos statistika ir optimistiniai Lietuvos vartotojų lūkesčiai. Europos Komisijos duomenys rodo, kad balandį Lietuvos vartotojų optimizmas buvo didžiausias visoje ES, o 2024 m. pradžioje jų nuomonė apie finansų padėtį buvo geriausia nuo 2007 m. vasaros. Prekių segmente yra fiksuojamas nedidelis kainų kritimas, tačiau paslaugų segmente kainos kyla toliau dėl padidėjusių atlyginimų“, – sako „Citadele“ banko ekonomistas.
Atsigavimo ženklai transporto ir logistikos sektoriuje, augs nedarbas
Anot Aleksandro Izgorodino, pradeda matytis pirmieji ženklai, kad Lietuvos transporto ir logistikos sektorius išeina iš recesijos gniaužtų ir pereina į stabilizacijos fazę.
„Mūsų analizė rodo, kad metinė Lietuvos transporto paslaugų eksporto dinamika stipriai priklauso nuo metinės ES statybų sektoriaus įmonių lūkesčių dinamikos. Pastaroji keliais ketvirčiais lenkia lietuviškąją, o metinė ES statybų įmonių lūkesčių dinamika nebeblogėja, kas reiškia, kad stabilizuosis ir Lietuvos transporto sektoriaus rodikliai. Tiesa, kol kas situacija transporto sektoriuje lieka kebli, ir tai yra viena pagrindinių priežasčių kodėl padidinome Lietuvos nedarbo lygio prognozę 2024 m. nuo 6 proc. iki 7 proc.“
Vilties teikiantys ECB sprendimai
Lietuvos ekonomikai šiemet padės ir netrukus prasidėsiantis palūkanų mažėjimo ciklas euro zonoje. Rinka šiuo metu mato 95 proc. tikimybę, kad Europos Centrinis bankas (ECB) imsis palūkanų karpymo jau birželio 6 d., kadangi infliacija euro zonoje jau priartėjo prie 2 proc. tikslo. Labai tikėtina, kad šiemet ECB palūkanas sumažins du arba tris kartus. Rinka mato antrą palūkanų karpymą euro zonoje rugsėjį (72 proc. tikimybė), tačiau neatmeta ir palūkanų karpymo gruodį varianto (47 proc. tikimybė).
Mažėjančios bazinės palūkanos euro zonoje – gera žinia Lietuvos gyventojams ir verslui. Nuo 2022 m. vasaros, kai ECB pradėjo didinti palūkanas, iki dabar 97 proc. visų naujų būsto paskolų Lietuvoje buvo suteiktos už kintamas palūkanas. Panaši situacija Skandinavijos regione ir kitose Baltijos valstybėse. Tad bazinių palūkanų – ir atitinkamai EURIBOR – mažėjimas reiškia ir mažesnes palūkanų įmokas tiek Lietuvos gyventojams, tiek verslui.
Estijos atsigavimas lėčiausias
„Citadele“ banko ekonomistai toliau mato skirtingas makro trajektorijas Baltijos regione – Lietuvai ir Latvijai šiemet žadamas 2 proc. BVP prieaugis, tuo metu kai Estijos BVP šiemet, tikėtina, toliau trauksis ir nukris 0,3 proc.
„Estija šiemet demonstruos santykinai silpnesnį ekonomikos ciklą nei kitos Baltijos valstybės – tam įtakos turi didesnė Estijos privataus sektoriaus skola, siekianti 37 proc. BVP, kai Lietuvoje – 22 proc., o Latvijoje – 18 proc., ir didelė priklausomybė nuo užsienio prekybos su Skandinavijos valstybėmis, kurių ekonomikos kenčia nuo sulėtėjimo statybų sektoriuje“, – apibendrina „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.