Ilgą laiką nulį siekęs EURIBOR, 2022 m. pradėjo drastiškai kilti: viena vertus, apsunkino paskolas turinčių žmonių biudžetus, tačiau tuo pačiu į seniai matytas aukštumas iškėlė terminuotojų indėlių palūkanas. Šiemet Europos Centriniam Bankui (ECB) pradėjus bazinių palūkanų mažinimo ciklą, vis garsiau kalbama apie ir vėl sumažėsiantį indėlių populiarumą. Ar dar įmanoma suspėti pasinaudoti šia investavimo galimybe už patrauklią grąžą?
Nuo 2015 m. iki 2022 m. EURIBOR buvo nulinis, tačiau prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, energetikos krizei ir stipriai išaugus infliacijai, ECB ėmė kelti bazines palūkanų normas – 2023 m. spalį fiksuotas ir EURIBOR pikas: 4,1 proc. Tokios palūkanos stipriai pabrangino gyventojų paskolas, tačiau kartu sudrebino terminuotųjų indėlių rinką – priklausomai nuo laikotarpio ir indėlio rūšies, gyventojai už indėlį galėjo uždirbti maždaug iki 4 proc. palūkanų.
Pavykus suvaldyti rekordinę infliaciją, 2024 m. vasarą ECB pradėjo palūkanų mažinimo ciklą ir šiemet bazines palūkanas jau sumažino du kartus po 0,25 proc. punkto. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 3 mėnesių EURIBOR nuo dabartinių 3,3 proc. sumažės iki 2,38 proc. 2025 m. pirmo ketvirčio pabaigoje, o 2025 m. birželį 3 mėnesių EURIBOR turėtų siekti 2 proc.
„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovo Dariaus Burdaičio teigimu, artimiausiu metu tai padarys įtaką ir indėlių palūkanoms, tačiau tai nebus staigus pokytis.
„ECB bazines palūkanas mažina laipsniškai, lygiai taip pat pamažu mažėja ir EURIBOR – artimiausiu metu jis neturėtų sugrįžti į nulio zoną. Todėl indėlių palūkanos kurį laiką vis dar liks patrauklesnės, nei 2019 m., kai jos taip pat buvo artimos nuliui“, – teigia D. Burdaitis.
Nepaisant švelniai sumažėjusių palūkanų, Lietuvos banko rugsėjo mėnesio duomenys rodo, kad galimybė investuoti indėliuose ir toliau išlieka patraukli: Lietuvos gyventojų namų ūkių ir ne finansų bendrovių indėliai padidėjo atitinkamai 247,4 mln. ir 169,7 mln. eurų.
„Rugsėjį metinė infliacija buvo 0,4 proc. „Citadele“ banke už 12 mėn. terminuotąjį indėlį žmogus šiuo metu gali gauti nuo 2,96 iki 3,15 proc. palūkanų. Taigi, tai vis dar išlieka efektyviu būdu gyventojams apsaugoti santaupas nuo infliacijos su mažiausia rizika“, – pastebi Darius Burdaitis.
Anot jo, įprastai labiausiai apsimoka padėti vidutinio laikotarpio, 6–12 mėn., indėlį. Taip pat sprendžiant dėl indėlio trukmės, vertėtų įvertinti infliacijos prognozes.
„Nemažą dalį gyventojų neramina faktas, kad laikant santaupas indėlyje, šių pinigų nebus galima atsiimti tam tikrą laiką. Vis dėlto, prireikus atsiimti pinigus anksčiau, nei baigiasi terminas, tai galima padaryti gana operatyviai – tokiu atveju priskaičiuotos palūkanos bus išskaičiuotos iš indėlio sumos. Kitas sprendimas – santaupas laikyti keliuose skirtingos trukmės indėliuose“, – pataria D. Burdaitis.