Įsitikinimas, kad investavimą sau leisti gali tik pasiturintys žmonės, vis dar egzistuoja, tačiau sparčiai nyksta. Skaičiuojama, kad viena ar kita forma 2023 metais investavo 600 milijonų gyventojų visame pasaulyje. „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis sako, kad apstu investavimo istorijų, įrodančių, kad laiku ir tinkamai investuota net ir nedidelė suma gali padėti sėkmingai uždirbti. Tačiau sėkminga investicija nebūtinai reiškia greitą grąžą.
500 JAV dolerių virtę milijonais
Pasiekti milijoninį pelną įmanoma, investavimui neturint nė 1000 eurų. Tai įrodė amerikietis Rossas Cameronas – su 500 JAV dolerių suma per maždaug 44 dienas padidinęs savo kapitalą iki 10 mln. JAV dolerių. Tokį uždarbį vyrui padėjo pasiekti „momentum trading“ strategija, kai perkamas turtas, kurio vertės tendencijos kyla, ir parduodamas toks, kurio tendencijos mažėja.
Dabar geriausiai žinomas kaip „Warrior Trading“ bendruomenės įkūrėjas R. Cameronas tapo ypač sėkmingu dienos prekyboje (angl. day trading), naudodamas metodus, kurie remiasi trumpalaikiais rinkos svyravimais. Jo prekybos stilius daugiausiai sutelktas į nedidelių įmonių, vadinamųjų „penny stocks“, akcijas, kurios gali patirti didelį kainų svyravimą per labai trumpą laiką.
Dariaus Burdaičio teigimu, tokio tipo investavimas turi didelę riziką. Tačiau „penny stocks“ rūšies vienos akcijos kaina yra mažesnė nei 5 JAV doleriai, todėl nenorint rizikuoti didelėmis sumomis, tai gali būti efektyvus būdas reikšmingai padidinti investuotas lėšas.„Šiuo atveju investuotojai gali įsigyti didelį kiekį akcijų, turėdami palyginti mažą kapitalą. Dėl to jas pirkti labiau linkę gali būti pradedantieji investuotojai arba investavimui negalintys skirti didelių sumų. Tačiau svarbu suprasti, kad tokios akcijos labai spekuliatyvios ir visada yra didelė tikimybė prarasti net ir visą investuojamą sumą, todėl siekiant išvengti reikšmingų nuostolių, geriausia būtų tokiu būdu neinvestuoti didelių sumų. Net jei ir pavyktų uždirbti iš tokio tipo akcijų vertės šuolių, geriausia ir toliau laikytis finansinės drausmės investuojant mažesnę dalį pelno į tokio tipo akcijas, o didesnę dalį skirti investicijoms į patikimesnes, didesnę kapitalizaciją turinčias akcijas ar fondus“, nuomone dalijasi D. Burdaitis.
Praturtėti gali padėti socialinės medijos
2021 metų pradžioje išpopuliarėjusios į trumpalaikes pozicijas užimančias įmones orientuotos „meme“ akcijos, kanadiečiui Ryanui Cohenui taip pat atnešė sėkmę. Jis tapo viešai žinomu investuotoju, kai 2020 metais pradėjo pirkti mažmeninės prekybos vaizdo žaidimų kompanijos, kuri tuomet patyrė finansinių sunkumų – „GameStop“ – akcijas.
Vyro investicijos ir vieši pasisakymai prisidėjo prie investuotojų susidomėjimo, o tai sukėlė masinį „meme“ akcijų pirkimą iš mažų investuotojų, susibūrusių internetiniuose forumuose. Atsiradusi „meme stock“ manija sukėlė milijardinius nuostolius dideliems fondams, o R. Cohenas tapo „meme“ akcijų veidu, simbolizuojančiu mažų investuotojų pergalę prieš tradicinius „Wall Street“ žaidėjus.
Tai įkvėpė daugelį jaunų investuotojų sekti jo pavyzdžiu, naudojant socialines medijas ir kopijavimo prekybos strategijas. Dėl to Gen Z ir Millennialsų kartų atstovai tapo aktyviais investuotojais, ieškančiais alternatyvių investicijų ir naudodamiesi tokiais įrankiais kaip „TikTok“ ir „YouTube“ platformomis.
D. Burdaitis sutinka, kad nauji investavimo būdai skamba žymiai patraukliau nei nuosekli, ilgo laikotarpio investavimo strategija. Todėl, natūralu, kad žmonės, norėdami uždirbti didesnę grąžą per trumpesnį laiką, yra linkę prisiimti didesnę riziką ir eksperimentuoti.
„Jei investavimo į šias „meme“ akcijas laikas pasirinktas tinkamai, toks sprendimas gali atnešti greitą ir didelį pelną, bet lygiai taip pat gali atnešti ir didelių nuostolių, laiku nerealizavus investicijų. Todėl siekiant tolygaus grąžos augimo, šis būdas nėra iš patikimiausių. Visgi, vis daugiau informacijos apie skirtingas investavimo formas atsirandant socialinėje erdvėje, galima atrasti tikrai pelningų investicijų, tik visada svarbiausia įsitikinti jų patikimumu“, – sako pašnekovas.
Kitokia investavimo į NT strategija
Pradėję investuoti anksti, jauni žmonės turi galimybę išmokti valdyti riziką ir suprasti rinkos dinamiką, o tai ilgainiui padeda pasiekti gerų rezultatų. Vienas tokių pavyzdžių – amerikietis Brandonas Turneris, pirmąjį savo nekilnojamą turtą (NT) įsigijo būdamas vos 21 metų. Pasinaudodamas FHA (angl. Federal Housing Administration) paskola, kuriai reikėjo minimalaus pradinio įnašo, nusipirko butą, pats apsigyveno viename iš jo kambarių, o kitą išnuomojo, taip padengdamas savo paskolos mokėjimus. Strategija, vadinama „house hacking“, tapo jo pirmuoju sėkmingu investiciniu žingsniu.
Sėkmingai pradėjęs nuo nedidelės NT investicijos, B. Turneris pradėjo stabiliai didinti savo portfelį. Jo strategija buvo paprasta, bet efektyvi – pirkti, renovuoti ir išlaikyti NT ilgalaikiam pelnui.
„Citadele“ banko atstovas pritaria, kad investicija į NT – vienas populiariausių būdų įdarbinti turimus pinigus. Net ir šiemet „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa* parodė, kad šios investicijos išlieka vienos populiariausių – investuoti į NT pasirinktų septyni iš dešimties lietuvių.
„NT populiarumui Lietuvoje didelės įtakos turi gana paprastos įsigijimo sąlygos, žinių apie investavimą trūkumas ir ganėtinai trumpa investavimo patirtis šalyje. Be to, NT vertė paprastai didėja, todėl investuotojai stabiliai gauna kapitalo prieaugį. Tad tokia investicija daugeliu atvejų atneša ne trumpalaikį, o ilgalaikį pelną“, – pastebi ekspertas.
Visgi pašnekovas priduria, kad nesvarbu, kur apsisprendžiama investuoti – į akcijas, obligacijas, NT ar kitas priemones – svarbiausia yra pradėti. „Ilgainiui net ir nedidelės investicijos gali augti ir duoti reikšmingą grąžą. Tačiau labai svarbu įsivertinti savo rizikos toleranciją ir pasirinkti investavimo strategiją, atitinkančią finansinius tikslus. Toks požiūris padės ne tik apsaugoti kapitalą, bet ir siekti ilgalaikės sėkmės investicijose“, – pataria Darius Burdaitis.
*„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų balandį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.