Latvijos ir Lietuvos investuotojai bei finansų sektoriaus atstovai jau kurį laiką pavydžiai stebisi Estijos smulkiųjų investuotojų bendruomene. Statistika rodo, kad estai aktyviausiai investuoja ne tik į Estijos, bet ir kitų Baltijos šalių įmonių akcijas ir obligacijas. Ekspertų teigimu, estams puikios investicinės aplinkybės susidarė dėl kelių priežasčių, o ateityje sėkmė šioje srityje aplankys ir Lietuvą.
Ypatingi metai Estijos investuotojams
Pastarieji dveji metai Estijoje investuotojams buvo išskirtinai palankūs. 2023 metų rudenį bankas „LHV“ išleido obligacijų emisiją su 10,5 proc. palūkanų norma. Išskirtinį estų investuotojų bendruomenės susidomėjimą obligacijomis rodo tai, kad jų paklausa viršijo pasiūlą daugiau nei 16 kartų.
Iš karto po „LHV“ atvejo sekė dar kelios obligacijų emisijos, kurias išleido kelios įmonės kaip „Eleving“, tad Baltijos šalyse, o ypač Estijoje, nemažas susidomėjimas obligacijomis jaučiamas iki šiol.
„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovo Dariaus Burdaičio teigimu, šių metų balandį bankui išleidus 20 mln. vertės obligacijų emisiją, paklausa pasiūlą viršijo tris kartus. Obligacijas įsigijusių Estijos smulkiųjų investuotojų dalis sudarė 40 proc., kai Latvijos – 36 proc., o Lietuvos – tik 26 proc.
„Nors per pastaruosius 10 metų BVP ir darbo užmokesčio augimas visose trijose Baltijos šalyse iš esmės buvo panašus, stiprios šalies investuotojų bendruomenės kūrimas visų pirma grindžiamas aukštu namų ūkių santaupų lygiu. Bendros Estijos namų ūkių indėlių ir santaupų apimtys nuo 2008 m. yra stabiliai didesnės nei Latvijos ir Lietuvos, o tai reiškia, kad žmonės turi daugiau laisvų lėšų investicijoms“, – pastebi D. Burdaitis.
Finansinio raštingumo moko nuo mažų dienų
Banko atstovo teigimu, estų sėkmę investavime lėmė kelios priežastys. Bene svarbiausia – aukštas išsilavinimo ir finansinio raštingumo lygis tarp moksleivių.
„Estija daug dėmesio skiria švietimui, ypač technologijų, finansų ir matematikos srityse. Ši išsilavinusi darbo jėga yra geriau pasirengusi priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Finansinio raštingumo programų prieinamumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį siekiant ugdyti gyventojus, kurie ryžtasi investuoti vienokia ar kitokia forma“, – sako D. Burdaitis.
2022 m. PISA tyrime Estijos 15 metų moksleiviai kartu su Šveicarija dalijosi pirmąja vieta pagal matematinius gebėjimus, su Airija – pagal skaitymą ir užėmė pirmąją vietą pagal savo mokslines žinias. Tyrime Estijos moksleivių finansinis raštingumas paskutinį kartą matuotas 2018 m., tačiau tuomet jis užėmė pirmąją vietą, 46 taškais aplenkdamas Latviją ir 49-iais Lietuvą.
Tai, kad estai išlaiko aukštą finansinio raštingumo lygį ir baigę mokyklą, rodo 2023 m. EBPO tyrimo apie suaugusiųjų finansinį raštingumą rezultatai. Pagal finansinių žinių vidurkį Estija (78 taškai iš 100) užėmė trečiąją vietą po Hong Kongo (91) ir Vokietijos (85). Lietuva ir Latvija suriko atitinkamai 54 ir 58 taškus.
Skaitmeniniai sprendimai plečia galimybes
Anot D. Burdaičio, įtakos investavimo populiarumui Estijoje turi ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, išplėtusi prieigą prie investavimo platformų.
„Šiuo metu skaitmeninėje erdvėje Estijos gyventojai gali naudotis bene visomis valstybės paslaugomis, o 98 proc. įmonių įkuriamos taip pat nuotoliniu būdu. Prieš dešimtmetį pristatyta e-rezidencijos programa pritraukė verslininkus ir investuotojus iš viso pasaulio, suteikdama jiems sklandų priėjimą prie Estijos verslo aplinkos. Skaitmeninių sprendimų diegimas ne tik padidina patogumą, bet ir išplečia investavimo galimybes“, – sako „Citadele“ banko atstovas.
Anot pašnekovo, būtina paminėti ir itin sėkmingą Estijos startuolių ekosistemą, kuri dažnai vertinama kaip viena geriausių Europoje. Čia buvo įkurtos tokios bendrovės kaip „Skype“, „TransferWise“ („Wise“) ir „Bolt“. Tvyranti verslumo dvasia skatina daugelį estų ieškoti platesnių investavimo galimybių sparčiai augančiose technologijų ir kriptovaliutų srityse.
Lietuviams investuoti sekasi vis geriau
Turto valdymo įmonės „Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis teigia, jog ateityje estus investavimo srityje neabejotinai aplenks lietuviai.
„Nors estai susilaukia tarptautinio pripažinimo dėl investavimo sėkmės, reikia nepamiršti, jog tokį spartų Estijos investicijų rinkos augimą iš dalies lėmė leidimas išsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas bei aktyvi spartuolių veikla. Tačiau visa tai nebuvo itin sklandu, estai susidūrė ir su problemomis, kai atgautos antrosios pensijų pakopos lėšos buvo išleistos buitinės technikos įsigijimui, o ir ne vienas startuolis patyrė bankrotą. Todėl žvelgiant į Lietuvą, čia procesai kol kas yra valdomi geriau“, – pastebi T. Marčiulaitis.
Jo teigimu, per paskutinius penkerius metus Lietuvoje aktyvumas investavimo srityje yra pastebimai išaugęs. Džiugina ir tai, kad investicijos neapsiriboja vien užsieniu – vis dažniau investuotojai žvalgosi galimybių ir Lietuvoje. Lietuvos banko duomenimis, praeitais metais šalyje investavimo sandorių padvigubėjo. Didžiausia gyventojų investicijų dalį užėmė akcijos (45 proc. visų investicijų), taip pat augo susidomėjimas obligacijomis ir fondais – investicijos į juos sudarė atitinkai 28 ir 26 proc.
„Paskutinius metus investuotojai Lietuvoje išaugino vietinę rinką. Labiausiai čia domimasi įmonių obligacijomis. Palūkanoms išaugus, ši turto bazė sulaukia bene didžiausio susidomėjimo, todėl stebimas ypatingas rinkos aktyvumas“, – teigia ekspertas.
Jam antrina ir D. Burdaitis pridurdamas, kad lietuviai dažniau investuoja, nes tam paprasčiausiai atsiranda vis daugiau galimybių.„Praeitais metais Lietuvoje investuotojų skaičius išaugo 75 proc. Pastaruoju metu aktyviai kuriamos naujos investavimo platformos, kuriose investavimo į obligacijas procesas itin supaprastintas bei lengvai suprantamas net ir ką tik pradėjusiems investuoti. Be to, stipriai prie investavimo populiarinimo prisidės ir valstybė, neseniai įteisinusi investicinę sąskaitą, kuri investuotojams nuo kitų metų suteiks dar patogesnes sąlygas tęstinėms investicijoms į finansinius produktus“, – teigia banko atstovas.
Iššūkius kelia informacijos trūkumas
Vis dėlto, nors investavimo Lietuvoje galimybės vis gerėja, T. Marčiulaitis atkreipia dėmesį ir į investuotojams kylančius iššūkius.
Dažnai girdžiu, kad norėdami investuoti žmonės susiduria su investavimo infrastruktūros trūkumais. Jiems stinga patikimos informacijos, kaip tai jie tai turėtų atlikti tinkamai – kartais tai net elementarūs klausimai, kaip atsidaryti sąskaitą. Žinoma, jei lyginsime infrastruktūrą, kuri yra dabar, su galimybėmis prieš penkerius metus ar dešimtmetį, skirtumas yra akivaizdus“, – pastebi T. Marčiulaitis.
Jo teigimu, per ateinančius penkerius metus tokie iššūkiai turėtų būti jau įveikti ir lietuviai tarp Baltijos šalių investuotojų pasižymės lyderyste.
„Lietuviai pasižymi ramiu ir atsargiu investavimo stiliumi, tačiau investavimo žingsnius jie žengia užtikrinčiau ir atsakingai įvertindami rizikas, o tai lemia sėkmingesnį investavimo rezultatą“, – sako T. Marčiulaitis.