Aleksandras Izgorodinas, „Cidadele“ banko ekonomistas
Pirmosios 2024 m. sausio savaitės pabaigoje analitikai ir rinkos dalyviai nekantriai laukė praėjusių metų gruodžio euro zonos infliacijos duomenų. Dėl ženklaus infliacijos euro zonoje sulėtėjimo rudenį praėjusių metų pabaigoje buvo vis agresyviau piešiamas bazinių palūkanų karpymo euro zonoje scenarijus. Gruodžio euro zonos infliacijos paspartėjimas buvo kiek mažesnis nei tikėjosi rinka, o grynoji infliacija toliau lėtėjo ir buvo mažiausia per 21 mėnesį. Ekspertai, kuriuos reguliariai apklausia „Bloomberg“, ir toliau piešia agresyvias bazinių palūkanų ir EURIBOR mažėjimo prognozes euro zonai, tačiau koją šioms prognozėms gali pakišti keletas rizikos faktorių.
Infliacijos paspartėjimas, tikėtina, laikinas
Vasaros pabaigoje ir rudenį infliacija euro zonoje ženkliai lėtėjo, o lapkritį metinė infliacija tesiekė 2,4 proc., t.y. vos 0,4 proc. punktais viršijo 2 proc. Europos Centrinio Banko (ECB) užsibrėžtą tikslą. Tačiau gruodžio mėnesio euro zonos infliacijos rodikliuose pozityvumo buvo kiek mažiau – infliacijos rezultatai buvo ir teigiami, ir neigiami tuo pat metu.
Kalbant apie neigiamą gruodžio mėnesio euro zonos infliacijos aspektą – gruodį infliacija euro zonoje paspartėjo ir nuo 2,4 proc. lapkritį pakilo iki 2,9 proc. Tačiau teigiamai galima vertinti tai, kad svarbiausias euro zonos infliacijos elementas, kurį labiausiai seka ECB – grynoji infliacija (be maisto ir energetikos kainų), kuri gruodį toliau lėtėjo ir nukrito iki 3,4 proc. Tai – mažiausia grynosios infliacijos euro zonoje reikšmė per 21 mėn., t.y. per beveik dvejus metus.
Reikėtų pabrėžti ir tai, kad bendrosios infliacijos euro zonoje paspartėjimas, tikėtina, yra laikinas. Kadangi esminės įtakos šiam paspartėjimui turi sumažėjusios energetikos išteklių kainos ir laipsniškas laikinųjų priemonių, kurios buvo nukreiptos į energetikos kainų šuolio kompensavimo verslui ir gyventojams, panaikinimas įvairiuose euro zonos valstybėse.
Fundamentaliai, išankstiniai indikatoriai toliau rodo tolesnį infliacijos euro zonoje, ypač grynosios infliacijos, sulėtėjimą. Pavyzdžiui, lapkritį Vokietijos importo kainos buvo 9 proc. mažesnės nei 2022 m. lapkritį, o Vokietijos pramonės produkcijos kainos buvo 7,9 proc. mažesnės nei 2022 m. lapkritį. Šie indikatoriai sutampa su euro zonos infliacija ir leidžia daryti prielaidas apie infliaciją euro zonoje keliems mėnesiams į priekį.
Mažėjant EURIBOR, mažės ir galutinės paskolų palūkanos
Galų gale, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad gruodį infliacija euro zonoje paspartėjo mažiau nei tikėjosi rinka. Ekonomistai prognozavo, kad gruodį infliacija euro zonoje paspartės iki 3 proc., tačiau faktinis rezultatas buvo kiek mažesnis ir siekė 2,9 proc. Kitaip sakant – šis gruodžio mėnesio infliacijos euro zonoje paspartėjimas nebuvo netikėtas – rinka jau kurį laiką prognozavo infliacijos paspartėjimą ir laukė kiek ženklesnio paspartėjimo nei parodė faktas.
Kadangi infliacija euro zonoje paspartėjo mažiau nei tikėjosi rinka, o grynoji infliacija toliau lėtėjo, rinkos dalyviai ir toliau mato gana agresyvų palūkanų mažinimą euro zonoje. „Bloomberg“ apklausiami ekonomistai ir toliau mano, kad Europos Centrinis Bankas pradės mažinti bazines palūkanas šį balandį, o apskritai ekspertai prognozuoja, kad šiemet ECB bazines palūkanas mažins 5-6 kartus. Kitaip tariant, kol kas rinka mano, kad šis infliacijos paspartėjimas euro zonoje yra laikinas ir iš esmės nekeičia agresyvių bazinių palūkanų mažėjimo euro zonoje prognozių.
Negana to, rinkos ekspertai toliau prognozuoja ir EURIBOR, nuo kurio stipriai priklauso ir galutinių paskolų palūkanos tiek Lietuvos gyventojams, tiek verslui, mažėjimą. Antros sausio savaitės pradžioje 3 mėn. EURIBOR reikšmė siekė 3,93 proc., o 6 mėn. EURIBOR reikšmė – 3,91 proc. Naujausios prognozės rodo, kad balandį 3 ir 6 mėn. EURIBOR sieks atitinkamai 3,6 proc. ir 3,48 proc., liepą – 3,15 ir 3,06 proc., o gruodį – po 2,5 proc. Atitinkamai, jeigu dabartinės prognozės pasitvirtins, mažėjant EURIBOR mažės ir galutinės paskolų palūkanos Lietuvoje.
Tarp rizikų – ECB atsargumas ir laivų atakos Raudonojoje jūroje
Tačiau reikia turėti omenyje, kad šiuo metu rinka itin agresyviai piešia prognozes tiek dėl bazinių palūkanų, tiek dėl EURIBOR mažėjimo euro zonoje, o koją tokioms prognozėms gali pakišti keletas veiksnių bei rizikos faktorių.
Pirma – net jei pavasarį infliacija euro zonoje visgi sulėtės iki 2 proc., ECB gali būti linkęs išlaukti ir gali neskubėti iš karto pulti mažinti bazinių palūkanų, todėl balandžio mėnesio bazinių palūkanų karpymo prognozė euro zonoje yra kiek drąsi.
Antra – 2023 m. užbaigė ir 2024 m. pradžią pasaulio ekonomiką pasitiko su naujomis infliacijos rizikomis. Dėl laivų atakų Raudonojoje jūroje pasaulio laivybos įmonės pradėjo kreipti konteinerių srautus iš Sueco kanalo ir Raudonosios jūros aplink Afriką, o tai 10-14 d. prailgina konteinerių iš Azijos atvykimą į Europą, kas didina ir konteinerių transportavimo kainą. Atitinkamai, nuo praėjusių metų gruodžio pradžios konteinerių transportavimo iš Šanchajaus iki Roterdamo kaina pakilo net 83 proc. Po kelių mėnesių išaugusios konteinerių transportavimo kainos gali pradėti veikti euro zonos infliaciją, jeigu laivų atakos Raudonojoje jūroje nesiliaus.
Apibendrinant, šiuo metu dauguma ekspertų sutinka, kad bazinės palūkanos euro zonoje mažės, bet yra rizikų, kad faktinis palūkanų mažėjimas gali būti kiek kuklesnis nei šiuo metu tikisi rinka.