Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę
Vis daugiau kalbant apie gerą savijautą darbe, girdime tokius terminus kaip „tylusis atsitraukimas“ ar „minimalių pastangų pirmadienis“. Šiame kontekste vis dažniau minimas toks reiškinys, kaip karjeros permainų laikotarpis, kartais pavadinimas net vidurio karjeros krize, kuris, nors ir skamba grėsmingai, iš tiesų gali būti nauja pradžia ir dėkinga galimybė pamatyti save kitokiame amplua.
Karjeros permainų laikotarpis dažniausia pasireiškia tarp 40-50 metų amžiaus grupės žmonių, kai kyla abejonės dėl profesinių pasirinkimų. Tai nėra tik trumpalaikis motyvacijos trūkumas, bet ilgesnį laiką trunkantis jausmas, kartais priverčiantis suabejoti savo karjera ar jos prasme.
Pradėjus karjerą, daug jaudulio kelia nauji iššūkiai, o didelės ambicijos ir spaudimas įsitvirtinti dažnai užgožia monotonišką rutiną. Tačiau, įžengus į antrąjį karjeros dešimtmetį, rutina gali imti dominuoti, o anksčiau svarbūs buvę tikslai gali nebeatrodyti tokie motyvuojantys. Tai kartais sukelia nepasitenkinimo ir nusivylimo jausmą net ir tiems, kurie pasiekė didelių karjeros aukštumų.
Pasak ekspertų, vienos iš pagrindinių karjeros permainų laikotarpio priežasčių yra sveikatos problemos ar įsipareigojimai šeimai, kurie priverčia žmones iš naujo peržiūrėti savo prioritetus ir karjeros kelią. Organizaciniai pokyčiai, tokie kaip atleidimai ar struktūriniai pertvarkymai, taip pat gali sukelti neužtikrintumą dėl darbo saugumo ir ateities perspektyvų.
Svarbu suprasti, kad šis etapas nėra asmeninė nesėkmė, o natūrali profesinės kelionės dalis. Atpažinus tokias abejones, galima pradėti ieškoti priežasčių ir sprendimų, kaip ištrūkti iš tokio užburto rato. Pirmasis žingsnis – pakeisti požiūrį: galbūt tai galimybė suderinti karjerą su naujomis vertybėmis ir interesais. Tai gali būti ir naujų iššūkių paieška dabartinėje pozicijoje, ar net visiškas krypties pakeitimas.
Svarbu investuoti į su karjera nesusijusių įgūdžių mokymąsi, nes tai gali atgaivinti smalsumą bei kūrybiškumą. Mokymasis visą gyvenimą gali suteikti naujos motyvacijos bangą.
Ne mažiau svarbus ir paramos ieškojimas. Bendravimas su mentoriais, personalo specialistais ar bendraminčių grupėmis gali suteikti tiek emocinės stiprybės, tiek praktinių įžvalgų. Organizacijų vaidmuo taip pat svarbus – jos turi skatinti atvirumą ir teikti reikalingą pagalbą darbuotojams.
Karjeros permainų laikotarpis gali būti ir priminimas apie asmeninio gyvenimo svarbą. Grįžimas prie senų hobių ar naujų veiklų atradimas, stipresnis ryšys su artimaisiais bei rūpinimasis sveikata gali padėti atkurti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Kartais trumpa profesinė pertrauka gali suteikti naujos perspektyvos.
Ieškant naujų galimybių ir susitaikant su neišvengiamais pokyčiais, gali padėti keletas praktinių patarimų:
- Supraskite savo jausmus ir susitelkite į pozityvumo suteikiančius situacijos aspektus.
- Paieškokite galimybių ir iššūkių, kurie gali atnešti naujų patirčių ir sėkmės. Galbūt dabar pats laikas pradėti naują karjerą ar grįžti į mokslus.
- Prisiminkite, kad jūsų pasiekimai ir vieta karjeroje yra užtarnauti. Nesumenkinkite savo pasiekimų.
- Atviras bendravimas apie tai su draugais, kolegomis ar mentoriais gali suteikti emocinės paramos ir pradėti rasti praktinius sprendimus.
Nors šis laikotarpis gali būti sudėtingas, jis taip pat turi didelį asmeninio ir profesinio augimo potencialą. Gilindamiesi į save, ieškodami paramos ir būdami atviri pokyčiams, galime paversti šį laikotarpį teigiamų pokyčių varomąją jėga. Tai priminimas, kad mūsų karjera, kaip ir gyvenimas, yra dinamiška ir nuolat besikeičiančianti kelionė.