Vaidas Žagūnis, „Citadele“ banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims
Pozityviai pirmąjį pusmetį pabaigusi Lietuvos verslo paskolų rinka, su tokiu pačiu nusiteikimu įžengė ir į antrąją metų pusę. Tačiau panašu, kad netrukus čia galime tikėtis pokyčių vėjo: eksportuojantys sektoriai skolinsis ne taip aktyviai, o verslo paskolų rinkos aktyvumą labiausiai skatins su vidaus vartojimu dirbantys sektoriai.
Pagreitis NT ir statybų sektoriuose
Lietuvos verslo paskolų rinka antrąjį pusmetį pradėjo itin dinamiškai: pasiektas naujų verslo paskolų apimčių rekordas. Lietuvos banko duomenys rodo, kad liepą tikrų naujų verslo paskolų 12 mėn. slankusis vidurkis pakilo iki 292 mln. eurų ir buvo didžiausias nuo pat 2015 m., kai Lietuvos bankas pradėjo skelbti naujų paskolų rodiklius. Palyginti su 2023 m. liepos mėnesiu, tikrų naujų verslo paskolų apimtys išaugo 18,3 proc. Panašu, kad antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos verslo paskolų struktūra pasikeis: verslo paskolų rinką labiausiai skatins su vidaus rinka susiję sektoriai (NT, statybos, vidaus prekyba), o eksportuojančių sektorių (pramonės ir transporto) skolinimosi apetitas bus žemas.
Tai jau atsispindi Lietuvos banko duomenyse: pirmąjį 2024 m. pusmetį prie bendro bankų paskolų portfelio verslui augimo labiausiai prisidėjo NT operacijų ir statybų sektoriai. Antrą 2024 m. ketvirtį sukaupto bankų paskolų portfelio verslui apimtys per metus išaugo 605 mln. eurų, iš 43 proc. sugeneravo būtent NT operacijų ir statybų sektoriai. Pirmo pusmečio pabaigoje bankų paskolų portfelio NT operacijų sektoriaus įmonėms apimtys pasiekė rekordą nuo 2012 m., kada buvo pradėti kaupti duomenys, o bankų paskolų portfelis statybų sektoriui pasiekė aukščiausią lygį nuo 2014 m. pradžios.*
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad skolinimosi apimtis NT operacijų ir statybų įmonės didins ir antrąjį pusmetį. Lietuvos banko duomenys rodo, kad liepą tikrų naujų būsto paskolų apimtys Lietuvoje pakilo iki 152 mln. eurų ir buvo didžiausios nuo 2023 m. spalio, o metinis būsto paskolų apimčių kritimas (-6,9 proc. liepą) buvo mažiausias nuo 2023 m. rugpjūčio. Labai realu, kad per kelis artimiausius mėnesius metinis tikrų naujų būsto paskolų apimčių nuosmukis „išgaruos“ ir pamatysime metinį naujų būsto paskolų apimčių augimą. Atsigavus perkamajai galiai ir euro zonoje įsibėgėjant palūkanų mažinimui, Lietuvos namų ūkiai grįžta į būsto paskolų rinką ir vis drąsiau skolinasi – o tai atitinkamai teigiamai didins NT operacijų ir statybų sektorių norą skolintis.
Be to, Europos Komisijos ir Valstybės duomenų agentūros apklausos rodo, kad pastaruoju metu akivaizdžiai atsigauna Lietuvos statybos sektoriaus įmonių lūkesčiai – tai dar viena indikacija apie artėjantį lūžį šiuose sektoriuose.
Niūros prognozės pramonei ir transporto sektoriui
Po beveik metus trukusios stagnacijos pradedame matyti skolinimosi augimą mažmeninės prekybos sektoriuje. Antrąjį 2024 m. ketvirtį sukaupto bankų paskolų portfelio mažmeninės bei didmeninės prekybos verslui apimtys pasiekė 1,9 mlrd. eurų ir per metus išaugo 1,3 proc.* Antrą šių metų pusmetį paskolų apimtys abiem prekybos sektoriams toliau augs, o tai labiausiai lems tolesnis vidaus paklausos atsigavimas Lietuvoje. Apskritai, antrąjį šių metų pusmetį būtent vidaus vartojimas bus vienas iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių, o vidaus vartojimo apsukas į viršų kels pozityvūs Lietuvos vartotojų lūkesčiai, atsigavusi gyventojų perkamoji galia bei išaugęs gyventojų noras leisti pinigus stambiems pirkiniams.
Kita vertus, kiek nuvilia skolinimosi tendencijos pramonės sektoriuje. Antrąjį 2024 m. ketvirtį bankų paskolų portfelis apdirbamosios gamybos verslui siekė 1,4 mlrd. eurų ir buvo 3,3 proc. mažesnis nei istorinis maksimumas, pasiektas 2023 m. pirmą ketvirtį. Per metus bankų paskolų portfelis pramonei taip pat traukėsi, o nuosmukis siekė 2,4 proc. Ir antrą pusmetį nematysime įspūdingų pramonės skolinimosi rodiklių, pirmiausia dėl pastaruoju metu akivaizdžiai blogėjančios situacijos Vokietijos pramonėje, kuri yra vienas pagrindinių Lietuvos įmonių užsakovų. IFO verslo apklausos duomenys rodo, kad rugpjūtį Vokietijos pramonės įmonių nuomonė apie esamą padėtį buvo prasčiausia per 4 metus. Antra, išankstiniai indikatoriai rodo, kad Lietuvos pramonės atsigavimo pikas, tikėtina, yra pasiektas ir artimiausiu metu gamybos apimčių augimas nebespartės.
Pramonės skolinimąsi antrą pusmetį labiausiai skatins žemas (netgi neigiamas) atsargų lygis Lietuvos pramonės įmonėse: gamintojai išsipardavė anksčiau pagamintas ir sandėliuose laikomas prekes, kas, teoriškai, turėtų skatinti įmones didinti gamybą. Tačiau nerimas dėl užsakymų sumažėjimo iš Vokietijos gamintojų ir gilėjanti Vokietijos pramonės recesija, tikėtina, ribos Lietuvos gamintojų norą skolintis antrąjį šių metų pusmetį.
Skolinimosi poreikis neaugs ir kitame Lietuvos eksporto lokomotyve – transporto sektoriuje. Išankstiniai rodikliai, tokie kaip Lietuvos paslaugų sektoriaus lūkesčiai, rodo, kad situacija čia stabilizavosi, bet verslo lūkesčiai lieka santykinai žemi ir nebegerėja. Be to, Lietuvos paslaugų sektoriaus bendrovės indikuoja apie tolesnius ketinimus mažinti kainas, kas galimai rodo apie besitęsiantį spaudimą Lietuvos transporto sektoriaus bendrovėms mažinti frachtų kainas. Lietuvos transporto paslaugų eksporto rodikliai turi stiprų ryšį su Europos Sąjungos statybų bendrovių lūkesčiais, kurie lieka atsargūs dėl aukštų palūkanų aplinkos. Skolinimosi apetitas Lietuvos transporto sektoriuje greičiausiai pradės tvariau didėti 2025 m. pirmą pusmetį.
*Skaičiuojamas keturių ketvirčių slankusis vidurkis