Vaidas Žagūnis, „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims
Kiekviena Baltijos valstybė ir toliau demonstruoja labai skirtingą verslo paskolų dinamiką. Lietuvoje jau kurį laiką fiksuojamas naujų verslo paskolų apimčių rekordas, tačiau pagreitis po truputį lėtėja. Latvijoje verslo paskolų dinamika pozityvi nuo 2022 m. pabaigos, bet pastaruoju metu augimo tempas svyruoja ties nuliu. Estija ir toliau išlieka vienintele Baltijos šalimi, kur naujų verslo paskolų apimtys traukiasi, bet panašu, kad antrąjį šių metų pusmetį Estija išsiskirs pozityviausia verslo skolinimosi dinamika.
Lėtėjantis Lietuvos rodiklių pagreitis
Birželį Lietuvos verslo paskolų rinka sumušė dar vieną aktyvumo rekordą, tačiau vis aiškiau matome verslo paskolų pagreičio lėtėjimą. Tai buvo lėčiausias augimas nuo 2023 m. lapkričio – įmonės toliau aktyviai skolinasi, bet ne taip aktyviai kaip 2024 m. pradžioje.
Tą atspindi ir naujausia Lietuvos BVP dinamika: antrąjį šių metų ketvirtį metinis Lietuvos BVP augimas siekė 1,4 proc., tačiau jis buvo perpus lėtesnis nei pirmąjį, kai per metus Lietuvos ekonomika paaugo 3 proc. Analogiškas tendencijas matome ir vertindami išankstinius Lietuvos ekonomikos verslo ciklo rodiklius. Panašu, kad Lietuvos pramonės ir mažmeninės prekybos sektorių optimizmas pasiekė piką, tačiau šviesą tunelio gale išvys iki šiol stagnavę statybų, transporto bei logistikos sektoriai.
Teigiamai nuteikia tai, kad Lietuvos statybininkai pastaruoju metu pagerino nuomonę apie užsakymų apimtis ir planuoja didinti darbuotojų skaičių – toks pozityvumas atsiskleidažia iš duomenų netgi panaikinus sezoniškumo efektą. Tikėtina, kad įtakos Lietuvos statybų sektoriaus optimizmui turėjo ir įvykęs lūžis Lietuvos būsto paskolų statistikoje: kelis mėnesius iš eilės stebimas naujų būsto paskolų apimčių atsigavimas. Grečiausiai tai yra nauja tendencija – atsigavus perkamajai galiai ir prasidėjus bazinių palūkanų mažėjimui euro zonoje, į tai jautriai – gerąja šio žodžio prasme – sureagavo ir Lietuvos būsto paskolų rinka.
Vis dėlto, pastaruoju metu nebegerėja išankstiniai Lietuvos pramonės rodikliai. Tai, tikėtina, yra susiję su neįvykusiu Vokietijos pramonės atsigavimu. „Citadele“ banko modeliai rodo maždaug 70 proc. tikimybę, kad Lietuvos pramonės gamybos apimtys artimiausius kelis mėnesius toliau augs, tačiau besitęsiantis Vokietijos pramonės nuosmukis kelia nerimą ir atitinkamai įžvelgiame lėtesnio Lietuvos eksporto augimo riziką.
Pozityvios naujienos Estijoje
Latvijoje naujų verslo paskolų apimtys birželį buvo 20 proc. didesnės nei 2022 m. rudenį pasiektas minimumas. Kita vertus, pastaruoju metu naujų verslo paskolų augimas yra minimalus. Šie duomenys iš esmės atspindi ir dabartinį Latvijos verslo ciklą. Išankstiniai Europos Komisijos indikatoriai rodo, kad, kaip ir Lietuvoje, Latvijos pramonės optimizmas pastaruoju metu kiek pakrito, Latvijos gyventojų optimizmo lygis iš augimo labiau pereina į stabilizaciją, įskaitant ir gyventojų nuomonę apie finansus.
Paslaugų, statybų sektoriaus lūkesčiai kurį laiką yra stabilūs, o mažmeninės prekybos sektoriaus įmonių optimizmas pastaruoju metu kiek prigeso. Antrąjį šių metų ketvirtį Latvijos BVP buvo 0,4 proc. mažesnis nei antrąjį 2023 m. ketvirtį. Tiek faktinė statistika, tiek ir išankstiniai indikatoriai rodo, kad Latvijos ekonomika kol kas balansuoja tarp nedidelio atsigavimo ir stagnacijos, o tai atsispindi ir verslo paskolų dinamika.
Estija ir toliau atsilieka nuo kitų Baltijos valstybių verslo paskolų dinamikos kontekste – tačiau panašu, kad artimiausiu metu ši situacija pasikeis. Birželį naujų verslo paskolų 12 mėn. slankusis vidurkis Estijoje vis dar buvo 1,7 proc. mažesnis nei prieš metus, tuo metu kai Lietuvoje metinis naujų verslo paskolų augimas birželį siekė 22 proc., o Latvijoje – 4,2 proc. Vis dėlto, išankstiniai verslo ciklo rodikliai rodo, kad Estijos ekonomika vis labiau stiprėja, o ekonomikos sunkmečio pikas Estijoje jau yra pasiektas.
Europos Komisijos duomenys rodo, kad Estijos pramonės pasitikėjimo lygis birželį buvo didžiausias per 1,5 metų, kam, tikėtina, didelės įtakos turėjo lūžis Skandinavijos statybų ir NT įmonių lūkesčių segmente. Tikėtina, kad NT rinkos aktyvumo minimumas Skandinavijoje yra pasiektas, o to užteko, kad staiga pagerėtų ir estų pramonės įmonių lūkesčiai.
Negana to, pastaruoju metu pastebimai išaugo optimizmo lygis Estijos paslaugų bei statybų sektoriuose. Didžiausias iššūkis Estijos ekonomikai šiuo metu yra pesimizmas mažmeninės prekybos ir vartotojų segmentuose, tačiau atsigaunant prekių ir paslaugų sektoriaus eksportui bei euro zonoje toliau mažėjant bazinėms palūkanos, šių metų gale – kitų metų pradžioje turėtų prasidėti ir Estijos vidaus paklausos atsigavimas.