Vasara yra aktyvaus laisvalaikio, pramogų gamtoje ir kelionių metas. Tačiau šie malonumai susiję su išaugusia nelaimingų atsitikimų rizika. Traumos ir įvairūs sveikatos sužalojimai gali ne tik gerokai apkartinti vasaros dienas, bet ir paploninti kišenę. „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad pusė lietuvių nuo to siekia apsisaugoti drausdamiesi nelaimingų atsitikimų draudimu. Visgi tokia priemonė, nors ir leidžia sušvelninti finansines nelaimių pasekmes, patiems nelaimingiems atsitikimams kelio, deja, neužkerta. Jų išvengti padeda tik tinkamos atsargumo priemonės.
Draudimo polisas neuždega žalios šviesos neatsargumui
Tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai nuo nelaimingų atsitikimų draudžiasi dažniau nei kaimynai latviai, iš kurių tokią apsaugą turi 42 proc. Be to, Latvijoje pastebimas atotrūkis tarp šį draudimo produktą gerokai dažniau įsigyjančių vyrų (48 proc.) ir moterų (38 proc.). Lietuvoje draudimą nuo nelaimingų atsitikimų abiejų lyčių atstovai renkasi beveik vienodai dažnai – jį turintys pažymėjo 49 proc. apklaustųjų, 50 proc. vyrų ir 48 proc. moterų.
„Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė sako, kad draudimas išties yra vienas patikimų būdų suvaldyti tam tikras finansines rizikas, tačiau pataria įsigijus draudimą nepamiršti, kad tai nėra apsauga nuo galimų nelaimingų atsitikimų, kurių vasarą dėl aktyvesnio gyvenimo būdo dažnai padaugėja.
„Šiltuoju metų laiku gyventojai linkę labiau atsipalaiduoti tiek finansų, tiek savisaugos srityse. Draudimas yra finansinis saugiklis, tačiau draudimas draudimui nelygus, todėl rekomenduojama pasinagrinėti konkrečios sutarties sąlygas ir taisykles, atkreipti dėmesį į išmokų limitus, numatytas išimtis. Taip pat daugiau dėmesio verta skirti nelaimingų atsitikimų prevencijai“, – sako R. Ežerskienė.
Svarbu treniruoti koncentraciją ir kūną
Kaip rodo praktika, viena dažniausių nelaimingų atsitikimų priežasčių yra paprasčiausias išsiblaškymas. Dėl to verta įdėti pastangų šiam rizikos veiksniui susilpninti. Treniruojant savo koncentraciją, ugdant įprotį būti „čia ir dabar“ ir kontroliuoti savo mintis galima ne tik lengviau pasiekti psichologinę pusiausvyrą, bet ir sumažinti nelaimingų atsitikimų bei traumų riziką.
Kitas svarbus aspektas, kurį visuomet pabrėžia medikai ir sporto treneriai, yra geras fizinis pasirengimas ir rūpinimasis savo sveikata. Mankštinant ir treniruojant visas raumenų grupes stiprinamas organizmo gebėjimas prisitaikyti prie įvairių fizinių apkrovų, didinamas atsparumas patempimams, kaulų lūžiams, sumušimams ir kitoms traumoms.
Vandenyje ir saulėje reikia ypatingo atsargumo
Ypač didelio atsargumo ir sąmoningumo reikalauja vandens pramogos. Su šiuo vasaros malonumu yra susiję nemažai rizikų. Maudantis visuomet svarbu nepervertinti savo galimybių, neplaukti toli nuo kranto, nešokinėti į vandenį nuo lieptelių, medžių šakų ar uolų ypač tuomet, kai vandens telkinys nežinomas. Jūroje reikėtų nepamiršti apie pavojingas povandenines sroves, kurios gali kelti grėsmę net ir iš pažiūros ramiame vandenyje. Atsakingai elgtis svarbu ir plaukiojant baidarėmis, kanojomis, burlentėmis, irklentėmis bei kitomis panašiomis priemonėmis. Renkantis pramogas su jomis būtina laikytis numatytų saugos taisyklių, dėvėti gelbėjimo liemenes.
Šiltuoju metų laiku pavojų sveikatai taip pat gali kelti intensyvi saulė ir karštis. Dėl to mėgautis saule visuomet reikėtų saikingai, tai darant naudoti tinkamas apsaugos priemones, dėvėti kepurę. Karštomis dienomis svarbu neperkaisti ir laiku atsivėsinti – pabūti pavėsyje ar kondicionuojamose patalpose, vartoti pakankamai skysčių, jei įmanoma, saulėje vengti didelių fizinių krūvių. Karštis ir dehidratacija gali lemti nuovargį, svaigulį, sumažėjusią koncentraciją, o tai didina ir nelaimingų atsitikimų bei traumų riziką. Saulės ir šilumos smūgiai taip pat kelia grėsmę sveikatai ir gali pasireikšti tokiais simptomais kaip pykinimas, sąmonės sutrikimas, padažnėjęs širdies ritmas. Pajutus juos reikia nedelsiant kreiptis pagalbos.
Daugiau dėmesio maisto ir keliavimo saugumui
Vasarą padidėja ir apsinuodijimų maistu rizika – dažniau valgoma gamtoje, o dėl aukštos temperatūros įvairūs produktai genda greičiau. Dėl to patariama ypatingą dėmesį skirti higienai ir tinkamam maisto produktų saugojimui. Pavyzdžiui, planuojant iškylą gamtoje maisto produktams transportuoti vertėtų naudoti specialius šaltkrepšius ar mobilius šaldytuvus. Svarbu greitai gendančio maisto nepalikti prikaitintame automobilyje, patalpose ar lauke saulėje. Taip pat derėtų vengti įtartinai atrodančių viešojo maitinimo įstaigų, tinkamų higienos sąlygų neturinčių gatvės maisto prekeivių – tai gali būti ypač aktualu keliaujant po egzotiškus kraštus.
Galiausiai geri orai kviečia automobilį ar viešąjį transportą dažniau iškeisti į dviratį ar paspirtuką. Šios transporto priemonės leidžia norimą tikslą pasiekti su vėjeliu ir tvariau, tačiau pasirinkusieji jas neišvengia ir rimtų traumų. Saugaus eismo taisyklių ir atsakingo važiavimo principų laikymasis keliaujant dviračiu ar paspirtuku turėtų būti savaime suprantamas dalykas. Dviratininkai ir paspirtukininkai yra vieni pažeidžiamiausių eismo dalyvių, todėl renkantis šias transporto priemones net ir sulaukus 18 metų labai rekomenduojama dėvėti šalmą, o galbūt pagalvoti ir apie rankų ar kojų apsaugas.