Po rekordiškai brangaus praėjusio šildymo sezono, ateinantis prognozuojamas pigesnis, tačiau prognozės ramina ne visus gyventojus. Dėl laukiančių sąskaitų labiausiai nerimauja šildymui naudojantys elektrą. Jau kurį laiką augant ir rugsėjį jos kainai tapus aukščiausia šiais metais, daugiau nei trečdalis, besišildančių elektra, taupo ir ruošiasi šildymo sezonui, rodo gyventojų apklausos duomenys.
Žiemą planuoja gyventi taupiau
„Citadele“ banko atlikto tyrimo duomenimis, net 36 proc. respondentų Lietuvoje, kurie šildosi elektra, prasidedančiam šildymo sezonui ruošėsi iš anksto – beveik 10 proc. atsidėjo pinigų galimoms padidėjusioms elektros sąskaitoms, dar 26 proc. mano, kad elektros kainos vėl kils, todėl planuoja gyventi taupiau. Taupymo nuotaikomis daugiausia gyvena jauniausi ir patys vyriausi respondentai, t.y. 18–29 metų ir vyresni nei 60 metų amžiaus.
Panašūs rodikliai ir kaimyninėje Latvijoje – ten santaupų šildymui elektra jau turi sukaupę 12 proc. respondentų, o taupiai gyventi planuoja dar 33 proc. Estai šildymo sezono atžvilgiu nusiteikę kiek pozityviau – santaupų sukaupę turi apie 7 proc. apklaustųjų, kurie šildymui naudoja elektrą, o taupiai gyventi planuoja 26 proc.
„Praėjęs šildymo sezonas buvo nelengvas didelei daliai gyventojų – ankstesnės apklausos rodo, kad žmonės taupė įvairiausiais būdais – vieni itin patogų šildymą elektra iškeitė į pigesnes alternatyvas, kiti prisitaikė gyventi mažiau komfortiškai, sumažindami namuose šilumą arba ieškojo papildomo pajamų šaltinio. Vėliau kritusios elektros kainos leido atsikvėpti ir dalis gyventojų nesiruošė dar vienam sunkiam šildymo sezonui, tačiau, kaip matome, nuotaikos vėl skirtingos ir žmonės ieško būdų sutaupyti“, – sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
Nemaža dalis gyventojų atskleidė šildymo sezonui netaupantys, nes tiesiog neturi tam papildomų lėšų – tokį atsakymą rinkosi 24 proc. respondentų Lietuvoje, atitinkamai 28 proc. ir 32 proc. Latvijoje ir Estijoje. Dažniausiai papildomų lėšų neturintys nurodė 50–59 metų apklaustieji, dažniau moterys nei vyrai.
Optimistiškai nusiteikusių, manančių, jog elektros kaina daugiau nekils, gyventojų daugiausia yra Latvijoje – 10 proc. Netaupantys, nes nemano, kad kainos kils, taip pat nurodė 8 proc. respondentų Lietuvoje ir 9 proc. Estijoje. Į elektros kainų didėjimą didelio dėmesio nekreipia net 20 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 12 proc. Estijoje ir vos daugiau nei 7 proc. Latvijoje.
Nusiteikti blogiausiam scenarijui nereikėtų
Anot Elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko, istoriškai šaltuoju metų sezonu elektros energija įprastai būna brangesnė nei šiltuoju periodu dėl išaugusio dujų bei elektros poreikio šildymui, taip pat smarkiai sumažėjus elektros gamybai iš saulės. Kalbėdamas apie artėjantį šildymo sezoną ekspertas įvardija, kad praėjusių metų niūriausios prognozės neišsipildė, todėl nereikėtų nusiteikti pačiam blogiausiam ir šiais.
„Pernai turėjome rekordiškai šiltą žiemą, todėl piešiamos niūriausios prognozės neišsipildė – elektros kainos nešoko į tokias aukštumas, kokias galėjo pasiekti, jei žiema būtų šaltesnė. Kokie bus šios žiemos orai, kol kas dar nežinome, todėl nežinome, ar stipriai augs elektros poreikis, nes nuo to priklauso ir jos kaina“, – sako M. Kavaliauskas.
Ekspertas aiškina, kad žiemą elektros brangimą labiausiai formuoja dujų kaina – kol kas ramina tai, kad dujų talpyklos Europoje beveik užpildytos. Tačiau jei žiema būtų labai šalta, sukauptų resursų neužtektų.
„Papildomo neapibrėžtumo kyla ir dėl pasaulyje vykstančių karinių konfliktų tose zonose, kur išgaunama labai daug naftos ir dujų, todėl visa tai atsiliepia energijos kainoms. Jau dabar matome jų šuolius. Bet kokiu atveju, elektros kaina žiemą bus brangesnė nei yra šiuo metu, todėl gyventojams užsifiksuoti elektros tarifą palankiau dabar nei žiemą“, – priduria pašnekovas.
Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų rugsėjį. Kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.