Vasara – atostogų metas, kai norisi leisti laiką gamtoje, dažniau lankytis restoranuose, pramogauti ar nuvykti į užsienio šalį, apie kurią seniai svajojate. Tačiau šiltuoju metų laiku atsiradęs emocinis pakylėjimas yra ir ideali terpė emociniams pirkiniams bei didesnėms išlaidoms, nei planuota, o pasibaigusios atostogos palieka ne tik smagius įspūdžius, bet ir gerokai tuštesnę sąskaitą.
Anot „Citadele“ banko valdybos narės Rūtos Ežerskienės, padidėjusį išlaidavimą lemia ne vienas veiksnys, tačiau didelę įtaką žmogaus finansiniam raštingumui ir įpročiams turi jį supanti aplinka.
„Mes visi skirtingai vertiname ir naudojame pinigus, todėl kiekvieno išlaidavimo įpročiai yra nevienodi. Tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, žmogaus išsilavinimas, žiniasklaida ar ankstesnė patirtis su pinigais. Tačiau vieną svarbiausių vaidmenų, kalbant ne tik apie finansinį raštingumą, bet ir apie santykius ar karjerą, daro mūsų šeima ir mus supanti aplinka. Dažniausiai tai yra atsakymas, kodėl žmonės su pinigais elgiasi vienaip ar kitaip, pavyzdžiui, negali susitaupyti ar visada yra skolingi kitiems“, – teigia ekspertė.
Tad kam žmonės vasarą išleidžia daugiausia pinigų? Pasak R. Ežerskienės, sričių, kuriose padidėja gyventojų išlaidos, yra ne viena, tačiau galima išskirti kelias pagrindines.
Vasaros kelionės ir atostogos
Daugelis žmonių bent dalį atostogų renkasi vasarą, o tai reiškia didesnes transporto, maitinimo ir pramogų išlaidas. Nors 5 žvaigždučių viešbučiai ir gražūs vaizdai reklamose atrodo viliojančiai, reikia įvertinti ir tai, kad jie ypač vasaros sezonu nėra pigūs, todėl vertėtų apsvarstyti kitas alternatyvas.
„Tripadvisor“ duomenys rodo, kad atostogoms galima išleisti 23 proc. mažesnę sumą, jeigu keliaujama vasaros pabaigoje, paskutinę rugpjūčio savaitę. Be to, galbūt vertėtų ieškoti viešbučio ar kitos gyvenamosios vietos, kurioje būtų virtuvė – tai padės sutaupyti nemažą sumą maistui, nes galėsite gamintis namuose ir nereikės kasdien vakarieniauti restoranuose.
„Kad išvengtumėte nemalonių staigmenų, svarbu susidaryti realistišką atostogų biudžetą ir jo laikytis – dažnai žmonės per atostogas būna labiau atsipalaidavę ir yra linkę išleisti daugiau, deja, dažnai ne pagal savo galimybes“, – atkreipia dėmesį R. Ežerskienė.
Išlaidos vaikų stovykloms ir kitoms pramogoms
Pasak Rūtos, vasarą taip pat padidėja kokybiško vaikų atostogų laiko poreikis, ir stovyklos tam yra puiki alternatyva, tačiau jų kaina – ne visada draugiška tėvų kišenei. Todėl vaikų vasaros stovyklų ir pramogų išlaidas, taip pat kaip ir kelionių ar kitų išvykų, vertėtų planuoti iš anksto. Daugelis poilsio centrų, parkų, muziejų, kolegijų ir kitų valstybės finansuojamų įstaigų siūlo nebrangias ar net nemokamas vasaros stovyklas bei kitas pramogines ar edukacines veiklas vaikams vasaros metu, tad tai įvertinkite ir nepamirškite jomis pasinaudoti.
Sezoniniai išpardavimai ir akcijos
Mažmenininkai dažnai siūlo vasaros išpardavimus ir akcijas drabužiams, lauko įrangai ar laisvalaikio prekėms. Kaip teigia R. Ežerskienė, tokios akcijos taip pat lemia didesnį išlaidavimą – žmones vilioja nuolaidos, ir jie, ne visuomet įvertinę, ar jiems tikrai reikia tam tikros prekės, tomis nuolaidomis pasinaudoja. Taivano „Sun Yat-sen“ universiteto tyrimo rezultatai parodė, kad vasaros sezonu žmonės tampa impulsyvesni ir pozityvesni, o tai reiškia – ir labiau linkę išlaidauti tiems dalykams, kurių įsigyti neplanavo. Todėl svarbu neskubėti, pamačius akcijas – gerai apgalvoti, ar tikrai daiktas reikalingas, arba kiekvieną mėnesį atsidėti tam tikrą sumą pinigų tokiems impulsyviems pirkiniams.
Kitas svarbus patarimas – visada sekite savo išlaidas. Negalėsite sutaupyti nežinodami, kokioms prekėms ar paslaugoms išleidžiate daugiausia. Lengviausias būdas tai padaryti – rinkti apsipirkimo kvitus arba, jeigu mokate kortele, nuolat stebėti savo banko sąskaitos išrašą. Tai leis jums geriau suprasti savo finansinius įpročius ir matyti, kur galite išleisti mažiau. Peržiūrėję savo išlaidas atsisakykite nebūtinų – pavyzdžiui, atšaukite prenumeratas ar narystes, kurių nenaudojate. Nors paskyrų prenumeratų sumos gali atrodyti mažos, sudėjus visoms platformoms tenkančias išlaidas ir įvertinus, kiek pinigų tai sudaro per metus, gali paaiškėti, kad išleidžiama tikrai nemenka suma.
Įvairūs renginiai, festivaliai ir duris atvėrusios restoranų lauko terasos
Vasarą taip pat padaugėja įvairių veiklų po atviru dangumi – pavyzdžiui, festivalių, koncertų ar sporto renginių, todėl atitinkamai padidėja ir gyventojų išlaidos, nes tenka mokėti ne tik už festivalio bilietus, bet ir transportą, nakvynę, maitinimą. Taip pat atšilus orams dauguma restoranų ir barų savo klientams atveria lauko erdves, ir jos greitai prisipildo norinčių pasimėgauti maistu ir gėrimais gryname ore. Dažni vizitai į kavines tikrai nepadeda sutaupyti pinigų išsikeltiems tikslams, todėl dar vienas puikus būdas laikytis savo biudžeto plano, ,,Citadele“ banko valdybos narės teigimu, – dažniau rinktis namuose gamintą maistą, o vakarienes mieste, renginius ir biudžetą jiems planuoti iš anksto.
Hobiai bei vasaros pramogos
Padidėja išlaidos ir tų žmonių, kurių pomėgiai yra susiję su vasaros sezono veiklomis, pavyzdžiui, sodininkyste, stovyklavimu ar vandens sportu. Todėl šiems hobiams taip pat rekomenduojama ruoštis iš anksto ir dar iki vasaros tam numatyti biudžetą. O jeigu tuo metu papildomų pinigų atsidėti taupyti sunku, galbūt vertėtų paieškoti būdų, kaip užsidirbti papildomai: peržiūrėti seniai nebenešiojamus drabužius ar nenaudojamus daiktus, išnaudoti savo hobį ar pasiūlyti pagalbą kaimynams?
Dažnas oro kondicionierių ir ventiliatorių naudojimas
Didesnė temperatūra nebūtinai reiškia sumažėjusias išlaidas elektrai – nors šiltuoju sezonu jos suvartojimas yra mažesnis, temperatūros stulpeliams šoktelėjus į viršų neretai prireikia ventiliatorių ar oro kondicionierių. Todėl vertėtų susimąstyti apie tokius dalykus, kaip oro cirkuliacija būste, izoliacija ar kiti alternatyvūs aušinimo būdai, kompensuoti savo energijos suvartojimą naudojant efektyvesnes lemputes, buitinius prietaisus naudoti ne piko metu. Galbūt yra galimybė įsirengti saulės elektrinę?
,,Kita vertus, negalima teigti, kad visų gyventojų išlaidos vasarą padidėja. Kaip minėjau, žmonių finansinius įpročius lemia ne vienas veiksnys – yra tokių, kurie vasaros sezonu taupo labiau nei kitais mėnesiais, ypač, jei turi tam tikrų finansinių tikslų, yra susirūpinę dėl ekonominio neapibrėžtumo ar tiesiog nori užsiimti pigesnėmis ar nemokamomis vasaros veiklomis.
Apibendrinant galima teigti, kad turint šiek tiek finansinės disciplinos ir planavimo įgūdžių galima pasiekti išties neblogų rezultatų, o pasibaigus vasarai džiaugtis ne tik gera nuotaika ir įspūdžiais, bet ir finansine situacija. O kad savo asmeninį biudžetą valdyti būtų lengviau, rekomenduojama vadovautis klasikine, tačiau išties veiksminga 50-30-20 taisykle: 50 proc. pajamų skirti būtinosioms išlaidoms (būstui, maistui, transportui ir mokesčiams už paslaugas), 30 proc. – kintančioms išlaidoms, pavyzdžiui, laisvalaikiui, kultūros renginiams, drabužiams, avalynei ar nenumatytiems pirkiniams, o likusi dalis – 20 proc. – turėtų būti skiriama taupyti ir investuoti.
Kiekvienas iš mūsų neprieštarautų kas mėnesį sukaupti po kelis šimtus eurų ar daugiau, tačiau savo galimybes vertinkite realistiškai ir atsižvelkite į esamą situaciją. Jei iki šiol gyvenote nuo algos iki algos, užsibrėžkite tikslą per mėnesį sukaupti nors ir kuklesnę sumą, kuri ateityje išaugs į apčiuopiamą finansinę pagalvę“, – dalijasi R. Ežerskienė.