Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas
Per COVID-19 pandemiją prasidėjęs teigiamas postūmis finansinių technologijų sektoriuje vis dar stipriai jaučiamas, taip pat didelę įtaką „fintech“ aplinkai 2022-aisiais turėjo geopolitinės priežastys. Šiuolaikinės technologijos keičia tai, kaip teikiamos bankų paslaugos Baltijos šalyse. Ką mums žada 2023-ieji?
Skaitmeninimas tęsiasi
Išpopuliarėjus galimybei įvairias paslaugas gauti nuotoliniu būdu, 2022-aisiais įvairių produktų ir paslaugų skaitmenizavimas tęsėsi, tai itin gerai atsispindi bankų veikloje – žmonės vis rečiau lankėsi banko skyriuose. Tai buvo ypač aktualu per pandemiją, tačiau tendencija išliko ir praėjusiais metais – vis daugiau paslaugomis nuotoliniu būdu naudojosi ne tik privatūs asmenys, bet ir įmonės. Viena populiarių „Citadele“ banko pasiūlytų naujovių – galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms atsidaryti sąskaitą nuotoliniu būdu ir naudotis kitomis paslaugomis nevykstant į banką.
Jaunoji karta vis labiau žavisi technologijomis ir įvairiais sprendimais, kai atsakymą padeda rasti robotai – pavyzdžiui, jauni žmonės dažnai renkasi interaktyvius asistentus, kurie padeda rasti atsakymą, nesikonsultuojant su klientų aptarnavimo specialistu.
2022 m. toliau populiarėjo mobilieji mokėjimai. „Citadele“ banko duomenys rodo, kad Baltijos šalyse naudotojų atliekamų mokėjimų mobiliąja programėle skaičius toliau augo ir pralenkė net atsiskaitymų interneto banke skaičių. Mobiliosiomis mokėjimų galimybėmis vis dažniau naudojasi ir juridiniai asmenys.
2022-aisiais išpopuliarėjusi tendencija – sprendimas „pirk dabar, mokėk vėliau“. Šis sprendimas nėra ypatinga naujovė, tačiau jis labai patogus naudotojui – toks mokėjimo būdas padeda pirkėjui planuoti savo pinigų srautus. Ypač jauni gyventojai vis rečiau renkasi kredito korteles, kur kas patrauklesnis jiems atrodo „pirk dabar, mokėk vėliau“ principas, kuris veikia kaip tam tikros formos prenumerata.
Sustojo privatūs mokėjimai iš Rusijos ir Baltarusijos
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Vakarų pasaulis atsakė sankcijomis, kad apribotų agresoriaus karinius pajėgumus. Sankcijų taikymas paveikė visą finansų sektorių, kai finansų institucijoms buvo nustatyti nauji privalomi reikalavimai. Anksčiau sankcijos buvo suprantamos kaip mokėjimų tam tikriems sankcijų sąrašuose esantiems asmenims nutraukimas. Šiuo metu sankcijų taikymas reiškia, kad bankai peržiūri beveik visus mokėjimus tiek Rusijai, tiek Baltarusijai. Iš banko duomenų matome, kad mokėjimai privatiems asmenims iš šių šalių sustojo bent jau bankų sektoriuje, be to, mokesčiai už tokius mokėjimus išaugo ir atliekamos išsamesnės patikros.
Ne mažiau aktualus dalykas, sukrėtęs Vakarų visuomenę, – pablogėjusi situacija kibernetinio saugumo srityje. Baltijos šalyse pastebimas kibernetinių atakų ne tik prieš finansų institucijas, bet ir prieš įvairiose srityse veikiančias įmones suaktyvėjimas. Dėl šios priežasties dalis investicijų į IT sritį buvo nukreipta ne į naujų produktų tobulinimą, bet į kibernetinio saugumo stiprinimą ir paslaugų teikimo tęstinumo užtikrinimą – svarbu numatyti priemones, kaip užtikrinti klientams prieigą prie jų pinigų, staiga nutrūkus energijos tiekimui. Ukrainos patirtis rodo, kad pirmosios kibernetinės atakos nukreipiamos būtent į finansų sistemą.
Ukrainos piliečių aptarnavimas – tiek asmeniškai, tiek nuotoliniu būdu
Kasdienėms paslaugoms gauti gyventojai vis dažniau renkasi skaitmeninius sprendimus, tačiau pasitaiko atvejų, kai konsultacijos akis į akį yra būtinos. Dažniausiai su tokia situacija susiduriama kalbant apie tam tikras paslaugas ar sandorius su didele pinigų suma, taip pat ilgalaikius įsipareigojimus.
Tiek Lietuvai, tiek kitoms Baltijos šalims aktualus pokytis rinkoje yra nauja klientų grupė – Ukrainos gyventojai, kuriems reikia užtikrinti greitą ir patogų finansinių paslaugų prieinamumą. Ukrainiečiams sudarytos galimybės naudotis banko paslaugomis tiek tiesiogiai, atvykus į banko skyrių, tiek naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis – banke sukurta galimybė tapti klientu nuotoliniu būdu. Visgi reikia pabrėžti, kad ukrainiečiams svarbi galimybė gauti paslaugas banko skyriuje, nes neretai sprendžiamos nestandartinės situacijos.
Ko galime tikėtis „fintech“ sektoriuje 2023-iaisiais?
Baltijos šalių finansinių paslaugų sektorius kasmet pateikia įvairių naujovių – šiuo požiūriu neretai galime konkuruoti net su JAV ar didžiosiomis Europos šalimis. Pavyzdžiui, atsiskaityti naudodami mokėjimo žiedą, o ne banko kortelę, daug labiau nustebinsite pardavėją Ispanijoje ar Graikijoje, negu nuvykę į kaimynę Latviją. Būtent tokios tendencijos leidžia tikėtis naujovių ir šiais metais. Kokios jos bus, galime numatyti pagal praėjusių metų tendencijas.
Kita aiškiai matoma tendencija – vis rečiau naudojamos fizinės mokėjimo kortelės. Jos susiejamos su įvairiais įrenginiais ir dažnas klientas kortelės net nesinešioja. 2023 m. ši tendencija tik stiprės.
Vis daugiau klientų naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis, todėl bankai gali tiksliau nustatyti asmeninius kiekvieno kliento poreikius ir remdamiesi jais gerinti kliento patirtį. Taip užtikrinama ne tik geresnė kliento duomenų apsauga, bet ir siūlomos jam patrauklios paslaugos. Pavyzdžiui, stebima tendencija, kad klientams ypač aktualios su taupymu ir investavimu susijusios paslaugos, todėl siūlomi technologiniai sprendimai, padedantys tvarkyti biudžetą ar taupyti finansinei pagalvei, ir pan.