Kaip ir kasmet, nauji metai daugeliui asocijuojasi su nauja pradžia ir naujai užsibrėžtais tikslais. 2024-aisiais metais Baltijos šalių gyventojai nori išmokti geriau planuoti savo biudžetą, kad galėtų daugiau sutaupyti, o populiariausias taupymo tikslas – išvykti į kelionę, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikto Baltijos šalių gyventojų tyrimo duomenys.
Lietuviai nusiteikę ieškoti papildomų pajamų šaltinių
Geriau planuoti biudžetą, skirti daugiau dėmesio išlaidų valdymui ir jų sumažinimui – populiariausias finansinis tikslas visose Baltijos šalyse: Lietuvoje 2024 m. tai daryti pasiryžę 33 proc., Latvijoje – 29 proc., Estijoje – 33 proc. apklaustųjų.
Taip pat nemaža dalis respondentų planuoja susirasti papildomą darbą ar kitą papildomų pajamų šaltinį – tokį atsakymą rinkosi 16 proc. respondentų Lietuvoje, po 18 proc. Latvijoje ir Estijoje. Šiais metais gyventojai labiau nusiteikę uždirbti papildomų pajamų nei pernai, kada atsakymai buvo 13 proc. Lietuvoje, 16 proc. Latvijoje ir 18 proc. Estijoje. Labiausiai motyvuoti užsidirbti papildomų pajamų yra 18-29 metų bei 40-49 metų respondentai.
17 proc. pasisakė norintys susirasti naują, geriau apmokamą darbą. Tarp jų daugiausia taip pat 18-29 bei 40-49 metų respondentai. Latvijoje ir Estijoje naujo darbo ieškoti norėtų kiek mažiau apklaustųjų – atitinkamai 15 proc. ir 14 proc.
Taupyti trečios pakopos pensijų fonduose Lietuvoje gyventojai renkasi mažiau nei kaimyninėse šalyse – planuojantys mokėti įmokas į šiuos fondus pažymėjo 6 proc. respondentų Lietuvoje, tuo metu Estijoje – 11 proc., Latvijoje – 9 proc.
„Ankstesni tyrimai rodo, kad lietuviai labiausiai linkę taupyti ir turėti sukaupę lėšų finansinei pagalvei iš visų Baltijos šalių gyventojų. Todėl džiugu, kad ir šios apklausos duomenys rodo, jog gyventojai siekia atsakingai planuoti biudžetą ir ieško būdų, kaip sumažinti nebūtinąsias išlaidas, kad galėtų sutaupyti didesniems tikslams. Svarbu skirtingiems taupymo tikslams pasirinkti tinkamą finansinę priemonę, tad jei kyla klausimų, naudinga pasitarti su specialistu“, – sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
Tarp pagrindinių taupymo tikslų – kelionė, automobilis, būstas
Populiariausias taupymo tikslas šių metų apklausoje buvo sutaupyti kelionei – tokį atsakymą rinkosi net 26 proc. apklaustųjų Lietuvoje. Panašus procentas ir kaimyninėse šalyse – 25 proc. Latvijoje ir 21 proc. Estijoje.
„Norintys sutaupyti kelionei dažniausiai nurodė 50-59 metų apklaustieji. Tokiam pasirinkimui įtakos galimai turėjo skirtingi gyventojų keliavimo įpročiai – jauni žmonės dažniau renkasi trumpas keliones į kitas Europos šalis, planuoja jas patys ir dalijasi išlaidomis su bendrakeleiviais. Taip pat sutaupyti padeda išlavinti naudojimosi internetu įgūdžiai – įsigyjant keliones pasinaudojus įvairiais pasiūlymais, akcijomis, atostogoms dažniausiai sutaupo greičiau ir iš anksto tokių išlaidų neplanuoja“, – sako R. Ežerskienė.
Taip pat 14 proc. apklaustų lietuvių teigia ateinančiais metais taupysiantys automobilio įsigijimui bei 11 proc. – naujam būstui. Pradėti investuoti, įsigyti akcijų planuoja 9 proc. respondentų, o 6 proc. įvardijo norintys pradėti savo verslą.
Įsigyti automobilį ar naują būstą pernai planavo beveik perpus mažiau apklaustųjų – atitinkamai 6 proc. ir 7 proc. Pokyčius šiais metais, pasak R. Ežerskienės galėjo paskatinti laukiamas EURIBOR palūkanų normos mažinimas jau pavasarį, taip pat apskritai pozityvios gyventojų nuotaikos – Europos Komisijos duomenys rodo, kad šiuo metu Lietuvos vartotojų optimizmo lygis yra vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje, o vartotojų lūkesčiai lapkritį buvo labai arti 2 metų maksimumo.
„Be to, Lietuvos gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas yra tokia pat pozityvi kaip ir 2021 m. vasarą – žmonės gana pozityviai vertina Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas, tad nenuostabu, kad planuoja ir didesnius pirkinius, kurie suteiktų daugiau komforto“, – teigia pašnekovė.
Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko iniciatyva gruodžio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.