Mārtiņš Āboliņš, „Citadele“ banko ekonomistas
Ekonomikos augimas antrąjį 2022 m. pusmetį sulėtėjo, bet nuosmukio kol kas pavyko išvengti. Pastaraisiais mėnesiais ekonominė situacija tiek JAV, tiek euro zonoje buvo geresnė nei tikėtasi. Nedarbas JAV sausio mėnesį sumažėjo iki 3,4 proc. – žemiausio lygio per daugiau nei 50 metų, tai indikuoja sveiką darbo rinką. BVP euro zonoje ketvirtąjį 2022 m. ketvirtį išaugo 1,9 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m. Panašu, kad infliacija taip pat jau pasiekė aukščiausią tašką ir po truputį pradeda mažėti. Tai teigiamos tendencijos, tačiau bendras neapibrėžtumas bei didelė rizika išlieka. Nors į COVID-19 pandemija jau atrodo praeityje, susiduriame su naujais pavojais, įskaitant Rusijos invaziją į Ukrainą, energetikos krizę Europoje, aukščiausią infliaciją per 30 metų ir sparčiai kylančias palūkanų normas bei ekonomikos sulėtėjimą Kinijoje.
Europoje pavyko išvengti didelės energetikos krizės, gerėja ir pasaulio ekonomikos perspektyvos. Pasaulinė ekonomika atlaikė audras ir iki šiol nuosmukio išvengta. Dėl energijos taupymo, padidėjusio gamtinių dujų importo iš kitų tiekėjų bei alternatyvių energijos išteklių naudojimo pavyko išvengti didelės krizės ir energetikos perspektyvos Europoje gerėja. Europos Sąjungoje beveik 80 proc. sumažėjo gamtinių dujų importas iš Rusijos, tačiau jis buvo pakeistas tiekimu iš Norvegijos, JAV, Kataro ir Afrikos valstybių, ir gamtinių dujų trūkumas praktiškai nėra jaučiamas. Be to, perėjus prie alternatyvių energijos šaltinių, suvartojimas ES sumažėjo daugiau nei 10 proc., o Baltijos regione – daugiau nei 30 proc. Gamtinių dujų kainos nukrito daugiau nei 75 proc., lyginant su 2022 m. pasiektu aukščiausiu lygiu, o gamtinių dujų saugyklų užpildymo lygis ES vasario mėnesį išliko rekordinis. Netikėtas ekonominis atsparumas didelei infliacijai ir augančioms palūkanų normoms JAV ir euro zonoje rodo, kad tiek verslai, tiek vartotojai geba prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Nepaisant išliekančio neapibrėžtumo, 2023 m. ekonominės perspektyvos atrodo šviesesnės, nei buvo prognozuojamos 2022 m. rudenį.
Infliacija pasiekė aukščiausią tašką ir 2023 m. turėtų mažėti. Pastaruosius porą metų infliacija buvo vienas iš didžiausių iššūkių pasaulio ekonomikai, bet pradedame matyti ženklus, jog aukščiausią tašką infliacija jau pasiekė ir 2023 m. turėtų mažėti. Kad infliacija toliau mažės, rodo energijos kainų Europoje palaipsninis grįžimas į įprastą lygį, o pasaulinės naftos kainos nukrito nuo daugiau nei 120 USD iki maždaug 80 USD už barelį. Krovinių gabenimo konteineriais kaštai taip pat sumažėjo ir pasiekė prie COVID-19 buvusį lygį – tai rodo reikšmingą pagerėjimą gamybos tiekimo grandinėse. JAV pasibaigus paramos nukentėjusiems nuo COVID-19 priemonėms, smarkiai išaugo palūkanų normos, o pinigų pasiūla mažėja pirmą kartą per daugiau nei 50 metų po to, kai 2021 m. išaugo daugiau nei 25 proc. Nors Baltijos šalyse infliacija išlieka aukšta, tikimasi, kad 2023 m. viduryje ji gali sumažėti iki vienaženklio skaitmens.
Ekonomikos augimas Baltijos šalyse sustojo. Kaimynystėje vykstančio karo grėsmė bei nykstantys prekybiniai ryšiai su Rusija prisidėjo prie Baltijos šalių ekonomikos lėtėjimo. Aukštos energijos kainos bei augančios pasaulinės žaliavų kainos prisidėjo prie aukštos infliacijos, kuri 2022 m. pabaigoje viršijo 20 proc. Dėl šių priežasčių BVP augimas Baltijos šalyse lėtėjo greičiau nei kitose ES šalyse ir antrąjį 2022 m. pusmetį faktiškai neaugo. Baltijos regionas 2022 m. tik per plauką išvengė recesijos, ji matoma tik gamybos sektoriuje. Po pandemijos mažėjantis paklausos augimas ir reikalingų žaliavų srautų atstatymas sulėtino gamybos ciklus, o naujų pramoninių užsakymų Baltijos šalyse pastebimai sumažėjo. Pagrindiniai rodikliai, tokie kaip pasauliniai eksporto užsakymai, rodo, kad pirmąjį 2023 m. pusmetį gamybos sektoriuje paklausa išliks žema, tačiau antrąjį metų pusmetį galima tikėtis atsigavimo.
Aukštesnės palūkanų normos turės įtakos statybų ir būsto rinkai. Nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu susiduria su nauju iššūkiu, nes išaugusios palūkanų normos mažina naujų išduodamų paskolų kiekį, ir aktyvumas NT rinkoje lėtėja. Nors ši tendencija nėra tokios ryški kaip kitų šalių nekilnojamo turto rinkose, akivaizdu, kad išaugusios palūkanų normos neigiamai paveiks statybų sektorių. Pasaulinės būsto rinkos jau pradėjo lėtėti, o JAV esamų būstų pardavimai pastebimai mažėja. Tuo metu Švedijoje būsto kainos jau vidutiniškai sumažėjo daugiau nei 15 proc. lyginant su piko metu buvusiomis kainomis. Baltijos šalių būsto rinkos pastarąjį dešimtmetį buvo labiau subalansuotos, atitinkančios darbo užmokesčio pokyčius. Tačiau tam tikri NT sektoriai fiksavo ženklesnį kainų augimą nuo COVID-19 pandemijos pradžios, todėl čia galime tikėtis tam tikros kainų korekcijos.
Ekonominė padėtis Baltijos šalyse. Nepaisant to, kad 2023 m. augimo perspektyvos yra geresnės, nei buvo prognozuota 2022 m. rudenį ir nors ekonominė situacija išlieka sudėtinga, turime priežasčių būti atsargiai optimistiški. Nors energetikos situacija dar nėra iki galo išspręsta, blogiausių energetikos krizės scenarijų pavyko išvengti. Jei gamtinių dujų kainos išliks esamame lygyje, rudenį šildymo kainos Baltijos šalyse turėtų mažėti, o 2023 m. pabaigoje ar 2024 m. pradžioje galima net defliacija. Taip pat artimiausiu metu mūsų regioną pasieks reikšmingos ES fondų investicijos, o verslo aplinka Baltijos šalyse gerėja, ekonomikos prognozės nerodo augimo, tačiau nerodo ir didesnio nuosmukio. Prie gerų ženklų galima priskirti žemą nedarbo lygį, tačiau šis rodiklis yra atsiliekantis ir santykinai mažai pasako apie ateities augimo perspektyvas. Aukštesnės palūkanų normos vėsina būsto rinkas visame pasaulyje, o tokie rodikliai kaip, pavyzdžiui, teigiamas BVP augimas, žemas nedarbo lygis ir augantys mažmeniniai pardavimai rodo sveiką ekonomiką, tačiau kai kurių verslų nuotaikos bei pagrindiniai finansų rinkų rodikliai ir toliau rodo galimą aukštą riziką ir net recesiją. Kinijos ekonomikos atsigavimas gali dar kartą pakelti gamtinių išteklių kainas, ir nors finansų rinkos prognozuoja, kad centriniai bankai artėja prie palūkanų normų kėlimo ciklo pabaigos, su infliacija susiję iššūkiai dar tikrai nėra praeityje. Tai reiškia, jog artimiausiu metų nereikėtų tikėtis spartaus palūkanų normų mažinimo. Mūsų prognozė – infliacija Baltijos šalyse šiais metais gali siekti 7-9 proc., BVP 2023-aisiais gali trauktis iki 1-1,5 proc., o 2024 m. tikimasi 3-4 proc. augimo.