Rugsėjo pabaigoje Valstybės duomenų agentūra paskelbė Lietuvos mažmeninės prekybos rodiklius už rugpjūčio mėnesį. Remiantis duomenimis, didžiausią nuosmukį patyrė maisto ir ilgai naudojamų prekių, tokių kaip elektronika, segmentai. Tačiau mažmenininkų pardavimų kritimo tempai lėtėja, o tai lemia lėtėjanti infliacija ir augantis vartotojų optimizmas. Tiesa, mažmeninės prekybos augimui 2024 m. pradžioje iškils naujų rizikų, iš kurių didžiausia – nebe infliacija.
Labiausiai paveikti – maisto ir ilgo galiojimo prekių segmentai
Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad vasarą Lietuvos mažmenininkų pardavimai toliau krito. 2023 m. birželį, atmetus infliaciją, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje buvo 2,5 proc. mažesnė nei tą patį 2022 m. laikotarpį. Liepą fiksuotas 3,8 proc., o rugpjūtį 1 proc. apyvartų nuosmukis.
Skaičiai rodo, kad Lietuvos mažmeninės prekybos apyvartą žemyn reikšmingai tempia maisto prekių segmentas – 2023 m. maisto produktų pardavimai Lietuvoje mažėjo kiekvieną mėnesį. Ne išimtis buvo ir vasara: birželį prekyba maisto prekėmis sumažėjo 2 proc., 5,4 proc. liepą ir 3,9 proc. rugpjūtį. Panašu, kad gyventojai dėl infliacijos pradėjo riboti maisto vartojimą.
Pakilusi palūkanų našta ir infliacijos spaudimas gyventojų perkamajai galiai tempė žemyn ir ilgai naudojamų prekių tokių, kaip garso, vaizdo, IT, laikrodžių, juvelyrikos prekių pardavimus. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos IT prekėmis kritimas sausį-birželį buvo dviženklis.
Prekybos kritimo tempas lėtėja
Nepaisant pardavimų kritimo, galima rasti ir pozityvių signalų, kurių vienas yra techninis, o likę du – labiau struktūriniai. Būtent šie faktoriai veiks Lietuvos mažmenininkų pardavimus ketvirtą šių metų ketvirtį, ir tikėtina, kad jį mažmeninės prekybos sektorius baigs su nedideliu pardavimų augimu.
Kalbant apie techninį aspektą, labai svarbi yra palyginamoji bazė – 2022 m. ketvirto ketvirčio mažmeninės prekybos rezultatai, kurie buvo išties prasti. Konkrečiau kalbant, mažmeninės prekybos apyvartos kritimas paspartėjo nuo 4,7 proc. pernai spalį iki 10,1 proc. 2022 m. gruodį. Kitaip sakant, šių metų ketvirto ketvirčio mažmenininkų rezultatus lyginsime su vis prastesniais 2022 m. rezultatais, ir šis aspektas yra labai palankus 2023 m. mažmenininkų rodikliams.
Žema palyginamoji bazė jau ir dabar veikia Lietuvos mažmenininkų rodiklius. Pavyzdžiui, 2023 m. rugpjūtį bendras mažmeninės prekybos kritimas Lietuvoje (-1 proc.) buvo mažiausias nuo pat metų pradžios, o mažmeninė prekyba ne maisto produktais rugpjūtį jau didėjo, ir tai taip pat buvo geriausias rezultatas šiemet. Taip įvyko iš dalies dėl to, kad šių metų rugpjūčio rodiklį lyginame su 4,1 proc. bendru mažmeninės prekybos kritimu ir 3,5 proc. prekybos ne maisto produktais kritimu 2022 m. rugpjūtį.
Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriaus kritimo tempas lėtėja ne tik dėl prastų 2022 m. rezultatų, bet ir dėl dviejų struktūrinių aspektų – sulėtėjusios infliacijos ir sparčiai gerėjančių Lietuvos vartotojų lūkesčių, kuriuos į viršų kelia sulėtėjusi infliacija bei stipri darbo rinka.
Vartotojai pozityviau vertina savo finansus
Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2023 m. rugsėjį Lietuvos vartotojų optimizmo lygis pasiekė 2 metų aukštumas. Lietuvos vartotojai labai sparčiai gerina nuomonę apie savo finansų ir santaupų perspektyvas, ketinimus įsigyti stambių pirkinių, nuomonę apie namų ūkio finansų padėtį. Negana to, ši Lietuvos gyventojų nuomonė ir bendras Lietuvos vartotojų optimizmo lygis šiuo metu viršija ilgalaikį vidurkį.
Kitaip sakant, sumažėję infliacijos tempai, nedidelis ekonomikos sulėtėjimas bei stipri darbo rinka sumažino nerimo lygį ir skatina žmones vis pozityviau vertinti savo finansų būklę. Minėti aspektai taip pat teigiamai veiks Lietuvos mažmenininkų rodiklius ketvirtą šių metų ketvirtį. Išlieka ir nemaža tikimybė, kad pagerės ir ilgo galiojimo prekių pardavimai, nes vartotojai vis drąsiau ketina leisti pinigus stambiems pirkiniams.
Neapibrėžtumą prekyboje lems nebe infliacija
Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriaus rizikos 2023 m. pabaigoje ir pirmąjį 2024 m. pusmetį, tikėtina, bus vis mažiau veikiamos išaugusių pragyvenimo kaštų, bet vis labiau susijusios su gilesnės JAV recesijos tikimybe ir jos poveikiu labai atvirai Lietuvos ekonomikai.
Naujausi JAV finansų rinkų bei JAV makro rodikliai rodo, kad 2023 m. ketvirtą ketvirtį – 2024 m. pirmą ketvirtį JAV ekonomika pastebimai sulėtės, ir šiuo metu vertėtų neatmesti didesnės nei tikimasi JAV recesijos rizikos. Jei tai įvyktų, smūgį patirtų Lietuvos eksportuojantys sektoriai – pramonė ir transportas, toliau sektų ir mažmeninė prekyba dėl augančio nedarbo su eksportu susijusiuose sektoriuose ir prastėjančių gyventojų lūkesčių.
Taigi, dėl prastų 2022 m. pabaigos rezultatų, sulėtėjusios infliacijos, stiprios darbo rinkos ir augančio Lietuvos vartotojų optimizmo šių metų ketvirtą ketvirtį galbūt matysime nedidelį mažmenininkų pardavimų augimą. Didžiausio neapibrėžtumo Lietuvos mažmeninės prekybos rinkai šaltiniu 2024 m. bus nebe infliacija, bet trapi ir rizikinga JAV makro būklė.
Rugsėjo pabaigoje Valstybės duomenų agentūra paskelbė Lietuvos mažmeninės prekybos rodiklius už rugpjūčio mėnesį. Remiantis duomenimis, didžiausią nuosmukį patyrė maisto ir ilgai naudojamų prekių, tokių kaip elektronika, segmentai. Tačiau mažmenininkų pardavimų kritimo tempai lėtėja, o tai lemia lėtėjanti infliacija ir augantis vartotojų optimizmas. Tiesa, mažmeninės prekybos augimui 2024 m. pradžioje iškils naujų rizikų, iš kurių didžiausia – nebe infliacija.
Labiausiai paveikti – maisto ir ilgo galiojimo prekių segmentai
Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad vasarą Lietuvos mažmenininkų pardavimai toliau krito. 2023 m. birželį, atmetus infliaciją, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje buvo 2,5 proc. mažesnė nei tą patį 2022 m. laikotarpį. Liepą fiksuotas 3,8 proc., o rugpjūtį 1 proc. apyvartų nuosmukis.
Skaičiai rodo, kad Lietuvos mažmeninės prekybos apyvartą žemyn reikšmingai tempia maisto prekių segmentas – 2023 m. maisto produktų pardavimai Lietuvoje mažėjo kiekvieną mėnesį. Ne išimtis buvo ir vasara: birželį prekyba maisto prekėmis sumažėjo 2 proc., 5,4 proc. liepą ir 3,9 proc. rugpjūtį. Panašu, kad gyventojai dėl infliacijos pradėjo riboti maisto vartojimą.
Pakilusi palūkanų našta ir infliacijos spaudimas gyventojų perkamajai galiai tempė žemyn ir ilgai naudojamų prekių tokių, kaip garso, vaizdo, IT, laikrodžių, juvelyrikos prekių pardavimus. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos IT prekėmis kritimas sausį-birželį buvo dviženklis.
Prekybos kritimo tempas lėtėja
Nepaisant pardavimų kritimo, galima rasti ir pozityvių signalų, kurių vienas yra techninis, o likę du – labiau struktūriniai. Būtent šie faktoriai veiks Lietuvos mažmenininkų pardavimus ketvirtą šių metų ketvirtį, ir tikėtina, kad jį mažmeninės prekybos sektorius baigs su nedideliu pardavimų augimu.
Kalbant apie techninį aspektą, labai svarbi yra palyginamoji bazė – 2022 m. ketvirto ketvirčio mažmeninės prekybos rezultatai, kurie buvo išties prasti. Konkrečiau kalbant, mažmeninės prekybos apyvartos kritimas paspartėjo nuo 4,7 proc. pernai spalį iki 10,1 proc. 2022 m. gruodį. Kitaip sakant, šių metų ketvirto ketvirčio mažmenininkų rezultatus lyginsime su vis prastesniais 2022 m. rezultatais, ir šis aspektas yra labai palankus 2023 m. mažmenininkų rodikliams.
Žema palyginamoji bazė jau ir dabar veikia Lietuvos mažmenininkų rodiklius. Pavyzdžiui, 2023 m. rugpjūtį bendras mažmeninės prekybos kritimas Lietuvoje (-1 proc.) buvo mažiausias nuo pat metų pradžios, o mažmeninė prekyba ne maisto produktais rugpjūtį jau didėjo, ir tai taip pat buvo geriausias rezultatas šiemet. Taip įvyko iš dalies dėl to, kad šių metų rugpjūčio rodiklį lyginame su 4,1 proc. bendru mažmeninės prekybos kritimu ir 3,5 proc. prekybos ne maisto produktais kritimu 2022 m. rugpjūtį.
Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriaus kritimo tempas lėtėja ne tik dėl prastų 2022 m. rezultatų, bet ir dėl dviejų struktūrinių aspektų – sulėtėjusios infliacijos ir sparčiai gerėjančių Lietuvos vartotojų lūkesčių, kuriuos į viršų kelia sulėtėjusi infliacija bei stipri darbo rinka.
Vartotojai pozityviau vertina savo finansus
Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2023 m. rugsėjį Lietuvos vartotojų optimizmo lygis pasiekė 2 metų aukštumas. Lietuvos vartotojai labai sparčiai gerina nuomonę apie savo finansų ir santaupų perspektyvas, ketinimus įsigyti stambių pirkinių, nuomonę apie namų ūkio finansų padėtį. Negana to, ši Lietuvos gyventojų nuomonė ir bendras Lietuvos vartotojų optimizmo lygis šiuo metu viršija ilgalaikį vidurkį.
Kitaip sakant, sumažėję infliacijos tempai, nedidelis ekonomikos sulėtėjimas bei stipri darbo rinka sumažino nerimo lygį ir skatina žmones vis pozityviau vertinti savo finansų būklę. Minėti aspektai taip pat teigiamai veiks Lietuvos mažmenininkų rodiklius ketvirtą šių metų ketvirtį. Išlieka ir nemaža tikimybė, kad pagerės ir ilgo galiojimo prekių pardavimai, nes vartotojai vis drąsiau ketina leisti pinigus stambiems pirkiniams.
Neapibrėžtumą prekyboje lems nebe infliacija
Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriaus rizikos 2023 m. pabaigoje ir pirmąjį 2024 m. pusmetį, tikėtina, bus vis mažiau veikiamos išaugusių pragyvenimo kaštų, bet vis labiau susijusios su gilesnės JAV recesijos tikimybe ir jos poveikiu labai atvirai Lietuvos ekonomikai.
Naujausi JAV finansų rinkų bei JAV makro rodikliai rodo, kad 2023 m. ketvirtą ketvirtį – 2024 m. pirmą ketvirtį JAV ekonomika pastebimai sulėtės, ir šiuo metu vertėtų neatmesti didesnės nei tikimasi JAV recesijos rizikos. Jei tai įvyktų, smūgį patirtų Lietuvos eksportuojantys sektoriai – pramonė ir transportas, toliau sektų ir mažmeninė prekyba dėl augančio nedarbo su eksportu susijusiuose sektoriuose ir prastėjančių gyventojų lūkesčių.
Taigi, dėl prastų 2022 m. pabaigos rezultatų, sulėtėjusios infliacijos, stiprios darbo rinkos ir augančio Lietuvos vartotojų optimizmo šių metų ketvirtą ketvirtį galbūt matysime nedidelį mažmenininkų pardavimų augimą. Didžiausio neapibrėžtumo Lietuvos mažmeninės prekybos rinkai šaltiniu 2024 m. bus nebe infliacija, bet trapi ir rizikinga JAV makro būklė.