Didelės įtakos Lietuvos įmonių pardavimams, investicijoms ir kitiems rodikliams turės makro aplinka pagrindiniuose Lietuvos eksporto rinkose, ekonominė situacija pačioje Lietuvoje bei centrinių bankų palūkanos. Todėl baigiantis 2023-iesiems, pravartu apžvelgti ekonomikos prognozes, kurios galėtų padėti Lietuvos verslui efektyviau planuoti savo ateinančių metų veiklą ir investicijas.
Infliacijos rodikliuose – vis daugiau prošvaisčių
2023 m. pasaulio ekonomikoje dominavo griežta centrinių bankų politika ir kova su infliacija, kuri, panašu, atneša gerų rezultatų. Akivaizdus infliacijos sulėtėjimas fiksuojamas tiek JAV, tiek euro zonoje. Pavyzdžiui, 2023 m. sausį infliacija JAV siekė 6,4 proc., lapkritį ji jau buvo perpus mažesnė ir siekė 3,1 proc.
Kainų augimo tempas lėtėja segmentuose, kuriems JAV centrinis bankas skiria daugiausiai dėmesio: nuomos ir būsto infliacija JAV augo lėčiausiai per paskutinius 15 mėnesių.
Euro zonoje infliacijos sulėtėjimas – dar spartesnis, tam įtakos turėjo ryškus energetikos kainų kritimas bei santykinai silpnesnis nei JAV ekonomikos ciklas. Lapkritį infliacija euro zonoje siekė vos 2,4 proc., nors dar rugpjūtį ji buvo perpus didesnė nei yra šiuo metu – 5,2 proc.
Išankstiniai indikatoriai ir kritusios energetikos kainos leidžia prognozuoti, kad infliacija JAV ir euro zonoje turėtų toliau lėtėti. Euro zonoje 2 proc. ji gali pasiekti jau antro 2024 m. ketvirčio pradžioje. Kai kurie išankstiniai euro zonos infliacijos rodikliai – itin ryškūs. Pavyzdžiui, šių metų spalį Vokietijos pramonės produkcijos kainos buvo net 11 proc. mažesnės nei prieš metus, o jos turi stiprų ryšį su infliacijos rodikliais euro zonoje.
Rinkos varžosi dėl palūkanų mažinimo prognozių
2023 m. finansų analitikai, investuotojai ir verslo atstovai diskutavo kaip ilgai ir kiek JAV ir Europos centriniai bankai didins palūkanas. Tačiau 2023 m. einant į pabaigą, rinkose jau dominuoja kitokia diskusija – svarstoma, kaip greitai centriniai bankai 2024 m. mažins bazines palūkanas. Pavyzdžiui, šiuo metu rinkos žaidėjai mato 81 proc. tikimybę, kad JAV Centrinis Bankas (FED) mažins palūkanas 2024 m. kovą, taip pat yra visiškai įsitikinę, kad FED mažins palūkanas gegužę ir birželį. Palyginimui – spalio pabaigoje tikimybė, kad FED mažins palūkanas 2024 m. gegužę siekė tik 20 proc.
Euro zonoje rinka mato 56 proc. tikimybę, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins palūkanas 2024 m. kovą, ir yra visiškai įsitikinusi, kad ECB mažins palūkanas balandį ir birželį. Atitinkamai, bazinių palūkanų euro zonoje mažinimo prognozės jau veikia ir EURIBOR prognozes.
Šiuo metu 3 mėnesių ir 6 mėnesių EURIBOR reikšmės siekė atitinkamai 3,925 proc. ir 3,945 proc. Naujausios rinkos prognozės rodo, kad 2024 m. balandį 3 mėnesių EURIBOR sieks 3,54 proc., 6 mėn. EURIBOR sumažės iki 3,41 proc. Prognozuojama, kad 2024 m. rugsėjį 3 mėn. EURIBOR sumažės iki 2,81 proc., o 6 mėn. EURIBOR nukris iki 2,79 proc. Kitų metų gruodį 3 mėn. EURIBOR sumažės iki 2,54 proc., o 6 mėn. EURIBOR nukris iki 2,45 proc.
Užsienio paklausos atsigavimas – antroje metų pusėje
Žvelgiant į užsienio paklausos perspektyvas, tikėtina, kad rizikų ir silpnumo pikas bus pasiektas pirmojo 2024 m. ketvirčio pabaigoje. JAV ekonomika šiuo metu sparčiai auga, tačiau paskutinį šių metų ir pirmą 2024 m. ketvirčius augimo tempai sulėtės dėl aukštos palūkanų naštos.
Kinijos valdžia sugebėjo stabilizuoti ekonomikos lėtėjimą, bet ekonomikos aktyvumas lieka žemas. Situacija statybų ir Nekilnojamo turto (NT) sektoriuje toliau blogėja, o Kinijos CSI 300 akcijų indeksas nukrito į žemiausią lygį per 5 metus. Silpnas ekonomikos ciklas ir rinkų nerimas tik didina tikimybę, kad Kinijos valdžia kitąmet imsis ekonomikos skatinimo veiksmų.
Tuo metu euro zonos ekonomika balansuoja tarp recesijos ir stagnacijos. Nors pramonėje galima įžvelgti stabilizavimosi požymių, vidaus vartojimo ir ypač statybų bei NT sektoriuose situacija lieka įtempta. Tačiau pirmasis 2024 m. ketvirtis yra tinkamas laikas planuoti investicijų plėtrą. Dėl tolesnio infliacijos ir ekonomikos ciklų JAV ir euro zonoje sulėtėjimo, rinka koreguoja bazinių palūkanų karpymo prognozes – jas ankstina, o pirmųjų FED ir ECB palūkanų mažinimo veiksmų galima sulaukti jau antrąjį 2024 m. ketvirtį.
Atitinkamai, mažėjant bazinėms palūkanoms ir paskolų palūkanų naštai JAV ir euro zonoje, o Kinijos valdžiai aktyviau skatinant ekonomiką, antrasis 2024 m. pusmetis pasaulio ekonomikai bus gerokai pozityvesnis. Tačiau ekonomikos aktyvumo atsigavimui eksporto rinkose reikia ruoštis iš anksto.
Pirmasis 2024 m. ketvirtis yra geras laikas planuoti investicijų didinimą ir daugiausia su vidaus rinka dirbantiems Lietuvos verslams. Eksportuojančių Lietuvos ekonomikos sektorių atsigavimas sustiprins Lietuvos darbo rinką, infliacija Lietuvoje kitąmet augs lėčiau nei atlyginimai, o tai teigiamai veiks vidaus paklausą. Be to, euro zonoje laukiamas bazinių palūkanų ir EURIBOR kritimas taip pat yra teigiama žinia Lietuvos vidaus vartojimo rinkai.