Finansinio raštingumo pamokos bent jau kol kas nėra įtrauktos į privalomą mokyklos programą ir ne visi mokiniai Lietuvoje su finansais supažindinami mokymosi procese. Tačiau su pinigais vaikai susiduria gana anksti – kasdieniams poreikiams gauna kišenpinigių iš tėvų, per gimtadienius ir kitas šventes neretai dovanų gauna taip pat pinigais. Bet ar tėvai žino, kaip su pinigais elgiasi jų atžalos? Išleidžia viską vos gavę ar taupo didesniam pirkiniui? „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad, nors finansinio raštingumo temomis šiandien kalbama daug, beveik trečdalis lietuvių nežino apie savo vaikų taupymo ir pirkimo įpročius.
Remiantis tyrimo duomenimis, beveik trečdalis apklaustųjų Lietuvoje, t. y. 27 proc., nežino, kiek santaupų turi jų vaikas(-ai). Kaimynėse Latvijoje ir Estijoje tokį atsakymą pasirinko tik 13 proc. apklaustųjų – Lietuvoje perpus mažiau tėvų domisi savo vaikų finansais ir nesiima patarėjo vaidmens finansų srityje.
10 proc. apklaustųjų teigė žinantys, kiek santaupų turi jų vaikai ir kam išleidžia gaunamus kišenpinigius, nes turi prieigą prie savo atžalų banko sąskaitos. Tokį atsakymą dažniausiai rinkosi 30–49 metų apklaustieji, po lygiai vyrai ir moterys.
„Banko korteles vaikai gali turėti jau nuo 7 metų. Tai yra ne tik saugiau, nei duoti kišenpinigių grynaisiais, bet ir palengvina užduotį tėvams – galima nustatyti periodinį pavedimą į vaiko sąskaitą, pavyzdžiui, kas savaitę, nustatyti maksimalią sumą, kuria vaikas gali naudotis, ir pan. Be to, atidarę sąskaitą vaikui matysite ir jo išlaidas, o atsiradus nenumatytam poreikiui taip pat galėsite pervesti pinigų papildomai. Vaikai banko korteles dažniausiai gauna nemokamai, tačiau visomis naudomis, tokiomis kaip bekontakčiai mokėjimai, lojalumo taškų kaupimas ir pan., gali naudotis kaip ir kiti kortelių turėtojai“, – sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
Maždaug kas aštuntas apklausos dalyvis, t. y. 13 proc., teigė, kad apie vaikų santaupas žino, nes šeimoje apie finansus pasikalba. Panašiai atsakė ir kitų Baltijos šalių apklausos dalyviai – su vaikais apie finansus kalbantys teigė 12 proc. respondentų Latvijoje ir 9 proc. Estijoje. Dažniausiai atsakymą, kad su vaikais apie finansus kalbasi, rinkosi 40–49 metų asmenys – 28 proc. Tik 2 proc. gyventojų buvo įsitikinę, kad jų atžalos kišenpinigių netaupo.
„Labai svarbu su vaikais apie finansus kalbėtis jau nuo mažumės dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, gyvename pasaulyje, kur be pinigų neišsiverčiame nė vienas, tad, kuo anksčiau vaikas susipažins su šia sritimi, tuo jam bus lengviau ateityje planuojant savo finansus. Be to, Lietuvoje vis dar yra tabu kalbėti apie pinigus, todėl neretai ir suaugusiesiems trūksta žinių apie taupymą, investavimą, nes jie tiesiog nesiryžta apie pinigus klausinėti. Jei tėvai kalbės su vaikais apie pinigus ir tai bus natūrali kasdienė tema, jiems ir suaugus bus kur kas lengviau. Pradėti galima nuo paprastų dalykų, pavyzdžiui, kartu planuojant išlaidas kelionei ar šventiniam stalui – vaikui bus naudinga išmokti skaičiuoti, kiek šiems dalykams išleidžiate, be to, smagu jaustis „suaugusiam“ ir būti įtrauktam į šeimos biudžeto planavimą“, – komentuoja R. Ežerskienė.