Lietuvos ir Estijos gyventojai dažniausiai išleidžia nuo 11 iki 30 eurų per dieną kasdienėms reikmėms, latviai dažniausiai iš visų Baltijos šalių pasitenkina 10 eurų dienos biudžetu arba kasdienių išlaidų apskritai neplanuoja, rodo gegužės mėnesį „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Vidutiniškai didžiausias sumas kasdieniams pirkiniams iš Baltijos šalių išleidžia Lietuvos gyventojai – mūsų šalyje 14 proc. apklaustųjų dienos biudžetas siekia 30–50 eurų. Estijoje tiek pinigų išleidžiantys nurodė panašiai – 13 proc. – apklaustųjų, o Latvijoje – tik 8 proc. respondentų. Taip pat Lietuvoje kiek dažniau nei kitose Baltijos šalyse per dieną gyventojai linkę išleisti 51–100 eurų (Lietuvoje – 3 proc., Estijoje ir Latvijoje – po 2 proc. respondentų). 1 proc. Lietuvos gyventojų nurodė kasdienėms išlaidoms skiriantys 101–200 eurų. Tokį atsakymą taip pat rinkosi 1 proc. estų, o Latvijoje jis nebuvo paminėtas nė karto.
Apklausa rodo, kad Latvijoje kasdienėms išlaidoms skiriamos mažiausios sumos Baltijos regione. Dienos biudžetui numatę iki 10 eurų nurodė 14 proc. respondentų Latvijoje, 12 proc. Lietuvoje ir 10 proc. Estijoje. Apklausos duomenys rodo, kad maždaug kas penktas gyventojas kiekvienoje šalyje išleidžia nuo 11 iki 20 eurų per dieną, t. y. 19 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 20 proc. Latvijoje ir 18 proc. Estijoje.
Lietuvių ir estų dienos biudžetas dažniau yra 21–30 eurų: Lietuvoje tokį atsakymą rinkosi 13 proc. apklaustųjų, Estijoje – 15 proc., o Latvijoje – 11 proc. respondentų.
Nors infliacija vis dar aukšta ir auga pragyvenimo išlaidos, gana didelė visuomenės dalis apskritai nenustato biudžeto kasdienėms išlaidoms – Lietuvoje 17 proc., Estijoje 22 proc., o Latvijoje net 28 proc. apklaustųjų nėra nusimatę konkrečios dienos išlaidų ribos.
„Jei gyventojai suplanuoja svarbiausias mėnesio išlaidas, tokias kaip nuoma ar būsto paskolos įmoka ir komunaliniai mokesčiai bei atsiskaitymai už įvairias paslaugas, papildomos kasdienės išlaidos yra palyginti nedidelės. Tačiau būtent jos padeda formuoti įpročius – nustatyti biudžetą, peržiūrėti, kam išleidžiate daugiausia, kur prireikus būtų galima sutaupyti. Peržiūrėdami kasdienes išlaidas kelis mėnesius iš eilės galite pamatyti, kur išleidote daugiausia ar kur buvo nenaudingai išleista daugiau, negu planuota. Išlaidų stebėjimas padeda ne tik susiplanuoti biudžetą, bet ir suprasti, kokios jūsų galimybės sutaupyti, kaupti didesniems tikslams. Biudžeto planavimo taisyklė paprasta: apie 50 proc. mėnesio pajamų skiriama būtinosioms reikmėms – būsto paskolai ar nuomai, mokesčiams, išlaidoms maistui, sveikatos apsaugai, 30 proc. – drabužiams, pramogoms, vaikų kišenpinigiams ir pan., o 20 proc. – taupyti ir investuoti. Išaugus išlaidoms vienoje šių grupių, tenka koreguoti ir kitas išlaidas, todėl kasdienio biudžeto planavimas labai svarbus“, – sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
Kad išlaidų riboti jiems apskritai nereikia, teigia po 6 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir Estijoje bei 5 proc. Latvijoje.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko užsakymu gegužės mėnesį atliko „Norstat“. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta bent po 1 000 18–74 metų gyventojų.