Šiais laikais netekti pinigų galima labai įvairiais būdais, mat sukčiai itin išradingai spendžia spąstus viliodami aukas internete, telefonu ir kitais būdais. „Citadele“ specialistai parengė informaciją apie dažniausiai Lietuvoje pasitaikančius finansinio sukčiavimo būdus.
„Raktas į sukčių sėkmę yra tiek nežinojimas, tiek neatsargumas, tiek tobulas banko ir kitų paslaugų teikėjų veiklos metodų žinojimas, padedantis sukčiams pritaikyti savo sukčiavimo schemas prie labai realių gyvenimo situacijų. Nors bankai naudoja gerai išvystytas mokėjimų stebėjimo sistemas ir užblokuoja įtartinas operacijas, sukčiai nuolat keičia būdus, kaip gauti jūsų duomenis ar finansines lėšas. Jei dauguma gyventojų turės pakankamai informacijos apie tai, kokios yra populiariausios sukčių schemos ir kokiose situacijose jiems patinka veikti, sukčių užduotis taps daug sudėtingesnė“, – sako Robertas Birzgalis, „Citadele“ IT saugumo skyriaus vadovas.
Investicinis sukčiavimas
Sukčiai apsimeta investicijų brokeriais ar banko darbuotojais ir siūlo ypač palankias investicijas į akcijas, obligacijas, kriptovaliutas ar kitur. Jie prašo įdiegti programinę įrangą (pvz., Anydesk ir kt.), kad galėtumėte neva investuoti, o iš tiesų – pervesti savo pinigus į sukčių sąskaitas. Investavimo specialistais apsimetantys sukčiai dažnai susikuria internetines svetaines, kuriose jų pažadais patikėjusi auka sekti „augantį pelną“, o tai matydamas neretai ryžtasi investuoti dar daugiau.
Iki šiol visi investicinio sukčiavimo atvejai atitinka schemą, kai klientas sulaukia skambučio su „geriausiu šimtmečio pasiūlymu“ investuoti ir uždirbti. Skambinantysis dažnai kalba rusiškai, telefono numeriai, kuriais skambinama, pasirenkami atsitiktinai arba yra paimti iš nelegaliai gautų duomenų bazių. Neretai šių sukčių aukomis tampa vyresnio amžiaus žmonės. Nereti atvejai, kai ant sukčių kabliuko užkibęs asmuo ne tik kad tokiu būdu „investuoja“ asmenines lėšas, bet ir skolinasi jų iš draugų ir artimųjų, netgi ima greituosius kreditus.
Kaip išviliojami finansiniai duomenys
Išgauti prisijungimo prie interneto banko ar banko korteles duomenis sukčiai panaudoja įvairius būdus – e. laiškus ir trumpąsias žinutes, kurios imituoja oficialių institucijų korespondenciją, skambučius telefonu apsimetant oficialių, gerai žinomų institucijų atstovais. Taip pat kuria netikrus e. parduotuvių interneto puslapius ar tiesiog apsimeta pardavėjais, kurie siūlo žinomų prekės ženklų gaminius labai geromis kainomis. Užkibęs ant tokių sukčių kabliuko žmogus pats jiems atskleidžia savo finansinius duomenis.
Sukčiavimas siūlant kreditą
Dar vienas sukčiavimo būdas – sukčiai socialiniuose tinkluose platina pasiūlymus pasiimti paskolą itin palankiomis sąlygomis. Dėl paskolos susisiekęs asmuo yra paprašomas pateikti internetinės bankininkystės prisijungimo arba mokėjimo kortelės duomenis motyvuojant tuo, kad tai būtina jo kreditingumui įvertinti ar tapatybei nustatyti, kad būtų galima suteikti prašomą finansavimą. Sukčiavimas dažnai įvyksta net ir negavus internetinės bankininkystės ar mokėjimo kortelių duomenų, nes klientai patys atlieka mokėjimus į sukčių nurodytas sąskaitas – susimoka sutarties sudarymo ir kitus mokesčius. Šie pervedimai dažniausiai yra atliekami į užsienio bankų sąskaitas.
Išankstinis atsiskaitymas už prekes
Dar vienas populiarus scenarijus, kuriuo vadovaujasi sukčiai socialiniuose tinkluose viliodami patiklias aukas – asmeniniai skelbimai apie parduodamus įvairius daiktus. Įprastai visas procesas vyksta per nuotolį – internetu, pirkėjui ir pardavėjui nė karto nesusitikus fiziškai. Sutarus dėl galutinės kainos, pristatymo pirkėjas atlieka lėšų pervedimą ir tuomet pardavėjas išsiunčia įsigytą prekę. Ši nauja tendencija įsigyti daiktus iš antrų rankų sparčiai populiarėja, tad ja stengiasi pasinaudoti ir sukčiai, keliantys tokius skelbimus ir įvairiuose socialiniuose tinkluose, kaip pvz. „Facebook“, ir specializuotuose asmeninių skelbimų portaluose.
Sukčiavimas, nukreiptas į prekių pardavėjus portaluose
Sukčiai taip pat apsimeta ir pirkėjais – susisiekę su asmenimis, parduodančiais prekes socialiniuose tinkluose, jie išreiškia norą įsigyti prekę ir primygtinai paprašo ją pristatyti per kurjerį (pvz., DPD ar „Omniva“). Tuomet viskas rutuliojasi pagal tokį scenarijų: pirkėju apsimetęs sukčius nieko neįtariančiam pardavėjui išsiunčia nuorodą į suklastotą kurjerių paslaugų teikėjo interneto svetainę ir paprašo joje įvesti mokėjimo kortelės duomenis, kad esą tokiu būdu galėtų pervesti pinigus pardavėjui už gautą prekę.
Fiktyvios sąskaitos faktūros
Tai irgi populiarėjantis sukčiavimo metodas, kuomet sukčiai įprastai taikosi į verslo įmones apsimesdami esamais ar potencialiais verslo partneriais ir siųsdami komunikaciją, imituojančią realių įmonių partnerių e. laiškus, sąskaitas faktūras. Suklastoto e. laiško e. pašto adresas gali būti labai panašus į tą, kurį ir naudoja įmonė. Arba sukčiai gali neteisėtu būdu gauti prieigą prie verslo partnerio kurio nors atstovo pašto dėžutės ir perimti susirašinėjimą. Tokiuose laiškuose įprastai atkreipiamas dėmesys, kad pasikeitė partnerio sąskaitos numeris, todėl prašoma atlikti mokėjimą į naują sąskaitą, t. y. į sukčių sąskaitą. Neretai prašoma pervedimą atlikti kuo skubiau, kad būtų įvykdytas užsakymas.
Yra buvę atvejų, kai sukčiai apsimeta įmonės vadovu, kuris susiekia su buhalterijos atstovu prašydamas skubiai atlikti pervedimą. Tai gali būti suklastotas e. laiškas, bet yra buvę ir atvejų, kai sukčiams įmonės darbuotojus pavyko apgauti ir telefonu – jei įmonė didelė, tarptautinė, turinti filialus įvairiose pasaulio šalyse, paprastą darbuotoją tai gali ir suklaidinti, kai atsiliepęs telefonu išgirsta, kad jam skambina vienas iš aukščiausio lygmens vadovų. Į verslo įmones besitaikantys sukčiai labai gerai atlieka namų darbus – pasidomi įmonės veikla, vadovais, jų partneriais ir šią informacija pasinaudoja kontaktuodami su nusižiūrėta įmone.
Romantiškas sukčiavimas
Seniai žinomas sukčiavimo būdas, kuris tebėra aktualus ir šiandien, nes vis daugiau žmonių pažintis mezga internetu, įvairiose specialiose pažinčių svetainėse, programėlėse, socialiniuose tinkluose. Toks nuotolinis būdas viena vertus supaprastina pažinties procesą, kita vertus, nebesi tikras, su kuo iš tiesų bendrauji, nes suklastoti savo internetinę tapatybę ir pasislėpti po gražiomis nuotraukomis ir žinutėmis paprasta. Be to, tokiu sukčiavimu užsiimantys sukčiai gerai išmano psichologiją – moteriai aktyviai rodo dėmesį, reiškia susižavėjimą, pradeda kurti bendro gyvenimo planus ir kai auka pradeda tikėti gražiais pažadais ir oro pilimis, scenarijus keičiasi ir sukčius tampa pagalbos prašytojas. Įvyko nelaimė, todėl pinigų reikia operacijai, pinigų reikia lėktuvo bilietui, kad galėtų aplankyti „mylimąją“, minimos ir kitos dingstys, kodėl skubiai prisireikė pinigų.
Labdaringa veikla
Naudojant tiesioginę komunikaciją internete ir naudojant suklastotus profilius, dažniausiai pasitelkiamos jaudinančios ir dramatizuojančios istorijos bei prašymai iš žmonių, kuriems reikia finansinės paramos, taip įtikinant pervesti pinigus ir ištiesti pagalbos ranką tiems, kurie patiria sunkumų.
Suklastotos loterijos ir paveldėjimas
Sukčiai siunčia elektroninius laiškus, dažniausiai iš nežinomo adreso, teigdami, kad laimėjote loterijoje arba paveldėjote didelę pinigų sumą. Norint gauti loterijos prizą ar palikimą, prašoma atlikti pavedimą arba pateikti mokėjimo kortelės duomenis.
Darbo pasiūlymai
Apsimesdami banko darbuotojais, sukčiai skambina ir siūlo darbą banke, iškeldami įvairias sąlygas. Pavyzdžiui, prašoma pateikti internetinės bankininkystės prieigos duomenis, atsidaryti sąskaitą, atlikti pavedimą už tariamą paskyros aktyvavimą, parsisiųsti failus, kuriuose įrašomi klientų duomenys ir pan. Tokiais atvejais reikėtų būti ypač atsargiems, jei klientas informaciją dėl darbo paieškos patalpino skelbimų portaluose ar socialiniuose tinkluose, kuriuose galima atpažinti Jūsų telefono numerį.