Simona Striževska, „Citadele“ banko pavaldžiosios įmonės „CBL Asset Management“ ekonomistė
Klausimas, kuris šiuo metu neduoda ramybės daugeliui – nuo pirmaujančių pasaulio centrinių bankų vadovų iki vartotojų: kada nustos kilti vartojimo prekių kainos? Rugsėjį infliacijos skaičiai JAV ir euro zonoje vėl buvo didesni, nei prognozuota. JAV infliacijos dinamikoje jau galima stebėti pirmuosius stabilizavimosi ženklus, o euro zonoje infliacija ir toliau išlieka rekordinė. Rudens pradžioje metinės vartojimo prekių kainos euro zonoje buvo išaugusios 10 proc., o skirtingose šalyse vartotojai kainų kilimą pajuto įvairiai – jos augo nuo 6,2 proc. Prancūzijoje iki daugiau nei 20 proc. Baltijos šalyse.
Didesnis, nei tikėtasi, vartojimo prekių kainų kilimas pastaraisiais mėnesiais privertė centrinius bankus imtis dar griežtesnių veiksmų kovoje su infliacija. Prieš keletą mėnesių ekspertai prognozavo, kad centrinių bankų nustatytos palūkanų normos euro zonoje nepakils daugiau nei 1,5–2 proc., o JAV – 3,5 proc. Remiantis naujausiais finansų rinkos rodikliais, aukščiausias bazinių palūkanų lygis euro zonoje šiuo metu siekia beveik 3 proc., o JAV– 4,75–5 proc. Tad vyriausybėms, įmonėms ir vartotojams taip pat brangs skolinimasis ir toliau didės sisteminių incidentų finansų rinkose rizika.
Kodėl pasaulinė infliacija tokia didelė?
Vienas pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos aukštam infliacijos lygiui – brangstantys ištekliai, dėl kurių išauga prekių ir paslaugų kainos. Europoje infliaciją taip pat sustiprino regioninis dujų ir elektros kainų padidėjimas. Tačiau ne mažiau svarbi aukštos infliacijos priežastis yra didelė prekių paklausa. Kadangi atlyginimai auga lėčiau, nei kyla kainos, vartotojai per pandemiją pradėjo mažiau taupyti ir aktyviau leisti santaupas, o JAV – ir daugiau skolintis.
Paklausos nulemta infliacija tiesiogiai veikia JAV, kur beveik du trečdalius vartojimo prekių kainų augimo nulemia prekės ir paslaugos, kurių kainos tiesiogiai nepriklauso nuo išteklių. Didžiulio kainų šuolio, kurį sukėlė JAV po pandemijos kilęs kai kurių prekių, pavyzdžiui, naudotų automobilių, vartojimo bumas, kreivė jau pradeda judėti priešinga kryptimi. Kitais metais Federalinės rezervų sistemos prognozuojamas nuosmukis JAV būsto rinkoje taip pat gali padėti sulėtinti infliaciją – šiuo metu nuomos kainų kilimas sudaro ketvirtadalį JAV užfiksuotos 8,2 proc. infliacijos.
Euro zona pradeda pasiduoti infliacijai
Dėl didėjančių išlaidų dabartinės euro zonos gyventojų nuotaikos yra pesimistiškiausios nuo tada, kai tokie stebėjimai pradėti devintojo dešimtmečio viduryje. Nors žmonės nusiteikę negatyviai ir sumenkusi jų perkamoji galia, prekybininkų apyvarta pinigine išraiška toliau augo ir euro zonoje. Tai leido įmonėms didėjančias išlaidas perkelti vartotojams, todėl pabrango prekės ir paslaugos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su infliacija dėl išteklių. Rugsėjį bazinė infliacija euro zonoje šoktelėjo rekordiškai – 4,8 proc.
Pasibaigus pandemijai, vartojimo prekių kainos ir ateities infliacijos prognozės krypo tik viena kryptimi – aukštyn. Artimiausiu metu šis vaizdas gali būti kitoks, nes duomenys rodo, kad euro zonos vartotojai dėl infliacijos pradeda keisti pirkimo įpročius – perkamų prekių apimtis po truputį pradeda trauktis, mažėja naujų užsakymų gamybos ir paslaugų sektoriuose, o įmonėse kaupiasi neparduotų prekių atsargos.
Dujų kaina krinta, tačiau yra didelė rizika, kad ji gali vėl kilti
Situacija išteklių rinkose taip pat neaiški, tačiau ir čia nerimas dėl mažėjančios pasaulinės paklausos padėjo iš dalies subalansuoti su maža pasiūla susijusias rizikas. Nors maisto ir naftos kainos pasaulio rinkose vis dar aukštesnės nei praėjusių metų pabaigoje, jos jau beveik sugrįžo į lygį, buvusį prieš karą. Dirbtiniai OPEC pasiūlos apribojimai ir tiekimo iššūkiai, taip pat sprendimas brangesnį kurą pakeisti nafta gali išlaikyti aukštas naftos kainas ateityje. Susiskaldžiusioje Europos dujų rinkoje, kur kainos nuo rekordinių rugpjūčio mėnesio lygių sumažėjo daugiau nei perpus, rizika, kad kainos vėl gali augti, išlieka didesnė nei kitur. Jos vis dar bent 5 kartus didesnės nei praėjusią vasarą, kai dujos pradėjo brangti.
Ekonomistai ir centrinių bankų atstovai ir toliau stebės, kaip keisis infliacijos dinamika ateinančiais mėnesiais. Pirmieji patikimi infliacijos lėtėjimo signalai taip pat leis sušvelninti centrinių bankų retoriką dėl pinigų kurso.