Komentaro autorius Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas
Paskutiniai dveji metai su COVID davė didžiulį postūmį Lietuvos visuomenės skaitmenizacijai. Daug žmonių persilaužė ir ėmė naudotis nuotoliniais sprendimais. Maža to, kad persilaužė, per tuos metus susiformavo lūkestis, kad viskas turi vykti ir nuotoliniu būdu – sklandžiai, be popierių ir be eilių. Tai automatiškai sukuria daug daugiau įsipareigojimų prekybininkams, kurių nemaža dalis per pandemiją pirmą kartą išbandė prekybą internete.
Tarp e. prekybininkų yra dalis įmonių, kurios visada yra priekyje su naujausiomis tendencijomis ir inovacijomis. Tačiau yra ir tokių, kurios e. parduotuves atsidarė tik tada, kai dviem mėnesiams valdžia uždarė fizines parduotuves, kad turėtų kažkokį laikiną sprendimą. Jei visas verslas iki tol buvo paremtas fizinių parduotuvių tinklu ir nebuvo investuojama į e. prekybos sprendimus, internetas nepradės iš karto generuoti pajamų, kiek fizinės prekybos vietos. Kai kalbuosi su verslo įmonėmis, kurios Lietuvoje valdo po keliasdešimt prekybos vietų, girdžiu, kad internetas sugeneruoja tiek, kiek suprekiauja dvi, trys ar keturios fizinės parduotuvės.
Tačiau pokyčiai vyksta e. prekybos naudai. Ir žiūrėdamas į pasaulines tendencijas sakyčiau, kad mes dar palyginti labai mažai perkame internete, ypač kasdieninių prekių. Virsmas jau vyksta ir neturėtume laukti ilgiau – įlipti į važiuojantį traukinį bus sudėtingiau nei į stovintį. Prekybininkai jau turėtų būti pasirengę šiandien pasiūlyti savo pirkėjams ir nuotolinį apsipirkimo būdą – interneto parduotuvėje, populiarioje e. platformoje, mobiliojoje programėlėje, „Facebook“ ar „Instagram“ socialiniuose tinkluose.
Pirkėjas ateis ir vėl sugrįš, jei visas apsipirkimo ir užsakymo pristatymo procesas bus sklandus, paprastas ir jam suprantamas, o iškilus papildomų klausimų – jie būtų sprendžiami operatyviai ir profesionaliai. Tai svarbu įvertinti, nes numesti pirkinių krepšelį internete yra daug lengviau, nei fizinėje parduotuvėje jį nustumti į kampą. Juo labiau dabar, kai viskas tapo skaitmenizuota, informacija – lengvai prieinama ir palyginama. Jei anksčiau turėjai lyginti pasiūlymus fiziškai lankydamasis parduotuvėse, dabar palygini pasiūlymus internete, paskaitai atsiliepimus – konkurencija dabar kitame lygyje.
Tai, kad dingo grynieji pinigai – dar vienas pokytis, kurį galima įvardyti kaip teigiamą šalutinį COVID poveikį. Ne, iš kasdienio gyvenimo jie dar nedingo, nors Lietuvoje ypač sparčiai populiarėja bekontaktis atsiskaitymas, bet verslo pusėje pokytis jau įvyko. Kuo toliau, tuo mažiau verslai linkę naudoti grynuosius pinigus. Padaugėjo internetinių atsiskaitymų ir dėl naujų, inovatyvių sprendimų. Pavyzdžiui, mobilūs e. kortelių skaitytuvai, kaip pvz. „Citadele Phone POS“, kuris leidžia atsiskaitymus priimti išmaniuoju telefonu be jokios papildomos įrangos. Tokį sprendimą patogu turėti kišenėje smulkiesiems prekybininkams ir sau dirbantiems asmenims.
Dar vienas sprendimas, kurį siūlo e. prekybininkams „Citadele“ bankas, – e. atsiskaitymų sprendimas „Klix“. Jis leidžia ne tik sklandžiai ir greitai atsiskaityti apsiperkant e. parduotuvėje, bet ir suteikia galimybę prekę įsigyti dabar, o susimokėti vėliau. T. y. išskaidyti sumą ir mokėti dalimis per kelis kartus. Sprendimas veikia greitai ir sklandžiai, tai yra sekundžių klausimas. Šį sprendimą jau yra įsidiegusi viena didžiausių draudimo platformų Lietuvoje, taip pat pirmaujančios Baltijos šalių avialinijos, šiuo metu diegiame jį ir keliose Lietuvos pirkėjui gerai žinomose e. platformose. Pirk dabar, mokėk vėliau yra nauja tendencija, po truputį ateinanti ir į Baltijos šalių rinkas. Esame vienas pirmųjų bankų jį pristatantis Baltijos šalyse.
Atsiskaitant e. platformoje, kurioje įdiegtas „Klix“ sprendimas, nereikia kurti pirkėjo paskyros arba apsiperkant be jos kaskart suvesti asmens duomenis. „Klix“ leidžia vartotojui atsiskaityti banko kortele arba, jos duomenis susiejus su telefono numeriu ir susikūrus „Klix“ paskyrą, vos keliais mygtuko paspaudimais. Su viena „Klix“ paskyra galima atsiskaityti bet kurioje e. parduotuvėje, kuri yra įsidiegusi šį sprendimą.
Skaitmenizacija ne tik palengvina kasdienį gyvenimą ir leidžia žmogui greičiau susitvarkyti įvairius reikalus, bet įneša ir daugiau skaidrumo – realiai prisideda prie šešėlio, apie kurį tiek daug kalbame, mažinimo. Tad visi rinkos dalyviai, tiek bankai, siūlantys sprendimus, tiek prekybininkai ir paslaugų teikėjai neturėtų sustoti investuoti užtikrinant didesnį e. sprendimų prieinamumą.