Komentaro autorė – Simona Striževska, „Citadele“ grupės investicijų valdymo bendrovės „CBL Asset Management“ ekonomistė
Europos Centrinis Bankas (ECB) liepą žengė istorinį žingsnį ir pirmą kartą nuo 2011 m. padidino bazinę palūkanų normą. Tam ECB rengėsi jau kuris laikas, tačiau, atsižvelgdamas į rekordinį infliacijos lygį euro zonoje, bankas veikė agresyviau ir palūkanų normą padidino 0,5 proc. punkto taip užbaigdamas neigiamų palūkanų normų „eksperimentą“. Jau dabar aišku, kad palūkanų normos bus didinamos ir rugsėjo mėnesį, tačiau dėl numatomo euro zonos ekonomikos sulėtėjimo ECB nebeprognozuoja, kiek toli jis pasirengęs eiti šiuo keliu.
Kiek dar kils palūkanų normos?
Euro zonos rinkos palūkanų normos, kurios susijusios su tiesioginiais ECB sprendimais, prie būsimų pokyčių buvo pradėtos taikyti gerokai iš anksto. Birželio pradžioje 6 mėn. EURIBOR palūkanų norma tapo teigiama ir šiuo metu viršija 0,5 %, o 3 mėn. EURIBOR palūkanų norma, kuri paprastai yra mažesnė už 6 mėn. normą, teigiama tapo prieš savaitę. Tai reiškia, kad skolinimasis euro zonoje pamažu brangsta tiek naujiems, tiek esamiems paskolų gavėjams, kurių paskoloms taikomos kintamosios palūkanų normos. Finansų rinkos dalyviai, remdamiesi 3 mėn. trukmės EURIBOR prognozėmis, numato, kad euro zonos palūkanų viršutinė riba per ateinančius kelerius metus pasieks 1,5-2,0 procento.
Poveikis priklausys ne tik nuo ECB
Tokiu sprendimu ECB siekia sulėtinti infliaciją euro zonoje, tačiau trumpuoju laikotarpiu pastebėti tiesioginį griežtesnės pinigų politikos poveikį infliacijai bus nelengva. Turės praeiti šiek tiek laiko, kol griežtesnės pinigų politikos įtaka paklausai ims atsispindėti kainose arba bent jau sulėtins jų kilimą. Tiesa, Europoje, kitaip nei, pavyzdžiui, JAV, paklausai negresia perkaitimo pavojus.
Padėtį euro zonoje apsunkina ir tai, kad nors per pastaruosius kelis mėnesius kainos didėjo įvairiausiuose sektoriuose, tačiau didžiausias poveikis buvo energetikos ir maisto sektoriams. Kainų šiuose sektoriuose augimas priklauso ir nuo situacijos pasaulinėje žaliavų rinkoje, kuriai ECB neturi įtakos.
Ar ECB gali padėti kovoti su infliacija čia ir dabar? Atsakymas – taip. Visų pirma, palyginti su JAV Federaliniu rezervų banku (FED), ECB palūkanų normas pradėjo kelti maždaug šešiais mėnesiais vėliau ir planuoja jas didinti laipsniškiau (FED skelbia, kad palūkanų normos, kurios šiuo metu yra 1,50–1,75 %, gali pakilti iki 3,75 %) – tai reiškia, kad per šiuos metus euras JAV dolerio atžvilgiu gerokai atpigo. Dėl pigaus euro ištekliai europiečiams tapo dar brangesni, nes už juos paprastai atsiskaitoma doleriais. ECB perėjimas nuo žodžių prie konkrečių sprendimų gali padėti sustiprinti valiutą ir taip sumažinti infliacijos spaudimą.
Antra, centrinių bankų siunčiama žinia investuotojams, vartotojams ir įmonėms paprastai yra daug svarbesnė už jų veiksmus. Didžiųjų centrinių bankų įsipareigojimas kovoti su kainų augimu didinant palūkanų normas ir nebijant sulėtinti ekonomikos augimo ar net flirtuoti su recesija, paskatino finansų rinkų dalyvius ir ekonomistus gerokai sumažinti artimiausių kelerių metų Vakarų šalių ekonomikos augimo prognozes. Didėjant abejonėms dėl pasaulinės paklausos, nuo vasaros pradžios jau pastebime ir tam tikrą žaliavų kainų mažėjimą.
Situacija žaliavų rinkoje galėtų padėti sumažinti infliaciją
Naftos kaina nuo vasaros pradžios nukrito beveik 15 proc., žemės ūkio produktų kainos pasaulio žaliavų rinkose sumažėjo vidutiniškai 20 proc., metalų kainos – net 20–25 proc. ir šiuo metu yra mažesnės, nei buvo prieš karą Ukrainoje. Jei šios tendencijos išliks, jos netrukus turėtų atsispindėti infliacijos rodikliuose. Be abejo, energijos rinkoje taip esama pasiūlos rizikos, kuri gali labai pakeisti infliaciją, ypač Europoje. Nepaisant to, atrodo, kad infliacija JAV ir euro zonoje jau beveik pasiekė aukščiausią tašką. Artėjant metų pabaigai infliacijos tempas turėtų pradėti natūraliai lėtėti dėl vadinamojo bazės efekto, nes kainos sparčiau kilti pradėjo būtent praėjusių metų rudenį. Tai tam tikra prasme galėtų palengvinti centrinių bankų darbą ir sumažinti poreikį toliau didinti palūkanų normas.
Apie „CBL Asset Management“
Investicinių portfelių valdymu „Citadele“ grupės investicijų valdymo bendrovė „CBL Asset Management“ užsiima nuo 2002 metų. „CBL Asset Management“ yra viena pirmaujančių, didžiausią patirtį turinčių finansinio turto valdymo bendrovių Baltijos šalyse. „CBL Asset Management“ turi didžiausią finansų specialistų komandą Latvijoje, kuri nuolat analizuoja finansų ir kapitalo rinkų bei makroekonomikos tendencijas ir remiasi savo patirtimi bei šiuolaikinėmis technologijomis investuodama į tarptautines ir vietos bendroves, taip pat į vertybinius popierius pasaulinėse finansų rinkose.