Simona Striževska, „Citadele“ banko pavaldžiosios įmonės „CBL Asset Management“ ekonomistė
2022-ieji įeis į pinigų politikos istoriją kaip naujų infliacijos rekordų ir tektoninių poslinkių centrinių bankų pinigų politikoje metai – nuo pernelyg laisvos politikos metų pradžioje iki gerokai ribojančios metų pabaigoje. Ar sušvelnės 2023-iaisiais centrinių bankų politika, ar vis dėlto paskolų įmokos Baltijos šalyse po pastarojo palūkanų kėlimo ir toliau didės?
Kainos ir toliau kyla, bet lėčiau
Gruodžio viduryje didžiausi Vakarų šalių centriniai bankai rinkosi į paskutinius šiais metais posėdžius. Pirmieji lėtėjančios infliacijos požymiai ir pastaruoju metų įvykę didžiuliai palūkanų normų pokyčiai leido JAV federalinių rezervų sistemai (FRS) ir Europos centriniam bankui (ECB) gruodį sumažinti palūkanų normų didinimo tempą. Bazinės palūkanų normos abiejose Atlanto pusėse buvo padidintos 0,5 procentinio punkto (anksčiau palūkanos keltos 0,75 procentinio punkto).
Nuo šių metų kovo bazinė palūkanų norma JAV buvo padidinta nuo beveik nulio iki 4,25–4,5 proc. Aktyvi ECB kova su infliacija prasidėjo vėliau, vasaros viduryje, ir per šešis mėnesius ECB visas palūkanų normas padidino per 2,5 procentinio punkto: pagrindinė refinansavimo palūkanų norma pasiekė 2,5 proc., o indėlių palūkanų norma – apie 2 proc. Dėl tokio spartaus augimo palūkanų normos pasiekė lygį, kuris laikomas ribojančiu ekonominę veiklą. Centriniai bankai laikosi agresyvios pinigų politikos ir planuoja toliau kelti palūkanų normas. Todėl tikėtina, kad palūkanų didinimo pikas bus pasiektas netolimoje ateityje.
Gruodį pokyčiai nieko nenustebino ir vyko, kaip buvo prognozuota, tačiau visus kur kas labiau domina, kas laukia ateityje. Remiantis naujausia FRS gruodžio mėnesio prognoze, JAV bazinės palūkanų normos gali siekti 5–5,25 proc. Tai yra daugiau, nei FRS prognozavo rudenį, taip pat tai viršija ir naujausias rinkos prognozes. Priešingai nei FRS, ECB neteikia aiškios informacijos apie savo planus, tačiau yra patvirtinęs, kad tęs palūkanų normų didinimo politiką.
Ribojamosios politikos rezultatus matysime tik kitais metais
Žvelgiant į ateitį, būsima politika palūkanų kurso atžvilgiu išlieka neaiški ir yra daug neatsakytų klausimų. Pirma, koks ekonomikos sulėtėjimas numatomas kitais metais? Šiuo metu tiek JAV, tiek euro zonoje tikimasi sulaukti stagnacijos ar net recesijos. Antra, kiek stipri išliks regioninė darbo rinka ir vidaus vartojimo paklausa? 2022-aisiais tai buvo du pagrindiniai teigiami Vakarų šalių ūkių veiksniai, kurie taip pat turėjo įtakos infliacijai didėti. Trečia, kokia bus padėtis energetikos srityje, ypač Europos dujų rinkoje? Visa tai paveiks ECB sprendimus kitais metais.
Sprendžiant iš finansų rinkos rodiklių, rinkos dalyviai tikisi, kad JAV FRS norma nepakils aukščiau nei 4,75–5 proc., o kitų metų antroje pusėje ekonominė realybė privers FRS eiti priešinga kryptimi – mažinti tarifus. Remiantis rinkos prognozėmis, 2024 m. pabaigoje dolerio kursas gali priartėti prie 3 proc.
Baltijos šalys taip pat pajus naujausių sprendimų poveikį
Finansų rinkos dalyviai prognozuoja, kad bazinės palūkanų normos euro zonoje gali pasiekti aukščiausią tašką – 3 proc. – ir net šiek tiek jį viršyti. Atsižvelgiant į aukštesnį infliacijos lygį ir didesnį neapibrėžtumą dėl energijos kainų dinamikos Europoje, artimiausiais metais euro zonoje nesitikima reikšmingo tarifų mažėjimo. Remiantis dabartiniais rinkos rodikliais, trejų metų perspektyvoje ECB bazinės palūkanų normos ir atitinkamai trijų mėnesių EURIBOR galėtų stabilizuotis ties maždaug 2,5 proc., o šešių mėnesių EURIBOR gali būti dar šiek tiek didesnis.
ECB pinigų politikos sprendimai ir toliau turės įtakos Baltijos šalių gyventojams, kurie turi arba planuoja imti paskolas. Atsižvelgiant į tai, kad EURIBOR fiksuojamos tam tikram terminui, dar ne visi paskolų gavėjai pajuto aukštesnių palūkanų įtaką per savo mėnesines įmokas. Tačiau tuo pat metu skaičiavimai rodo, kad naujausias ECB sprendimas dėl bazinės palūkanų normos didinimo gali padidinti paskolų įmokas iki maždaug 5 proc. dabartinės mėnesio įmokos sumos.