Lietuviai vis rečiau naudoja grynuosius pinigus, tačiau prie jų dar yra prisirišę labiau nei kaimynai latviai ir estai – rodo „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atliktas Baltijos šalių gyventojų tyrimas. Nors visur ir visuomet grynaisiais atsiskaito tik 8 proc. lietuvių, ši dalis yra beveik tris kartus didesnė nei Latvijoje ir keturis kartus didesnė nei Estijoje.
Tiesa, iš visų Baltijos šalių gyventojų lietuviai dažniausiai grynuosius naudoja nenumatytais atvejais, kai tiesiog nėra galimybės atsiskaityti el. būdu ar kyla techninių problemų atsiskaitant kortele. Tik tokiais atvejais grynuosius naudoja 13 proc. Lietuvos gyventojų. Palyginimui, Latvijoje grynuosius tik nenumatytiems atvejams nešiojasi 5 proc., o Estijoje – 11 proc. gyventojų.
15 proc. Lietuvoje apklaustų gyventojų nurodė grynųjų pinigų beveik nebenaudojantys. Latvijoje – 17 proc., tuo metu Estijoje beveik dvigubai daugiau, net 27 proc. apklaustųjų nurodė beveik nenaudojantys grynųjų.
„Nors tam tikrose situacijose vis dar prireikia grynųjų pinigų, jų kaip atsiskaitymo priemonės populiarumas Baltijos šalyse sparčiai mažėja. Tam įtakos turi auganti skaitmeninių mokėjimo priemonių pasiūla. Šiandien jau galima atsiskaityti ne tik kortele, bet ir telefonu, laikrodžiu, mokėjimo žiedu ar apyranke. Be to, el. atsiskaitymų populiarumą augina galimybė mokėti bekontakčiu būdu, kas pandemijos metu yra labai svarbu – atsiskaitymas bekontakčiu būdu vartotojui yra ir patogesnis, ir saugesnis“, – komentuoja už mažmeninės bankininkystės paslaugas atsakinga „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė.
Vis dėl to kai kuriais atvejais gyventojams prireikia ir grynųjų pinigų. Tyrimo duomenimis, jų lietuviams dažniausiai reikia apsiperkant ūkininkų turgeliuose (48 proc.) ir atsiskaitant už grožio ar remonto paslaugas (36 proc.). Dar penktadalis (21 proc.) gyventojų grynaisiais pasirūpina, nes nori duoti pinigų, pavyzdžiui, kišenpinigių savo šeimos nariams. 15 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų taip pat nurodė grynaisiais atsiskaitantys už viešojo transporto bilietus, taksi ir pavežėjų paslaugas.
Dėl tų pačių pagrindinių priežasčių grynaisiais dažniausiai pasirūpina ir latviai bei estai. Latvijoje 62 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė, kad jiems grynųjų prireikia turguose, o už grožio ir remonto paslaugas jais atsiskaito 31 proc. gyventojų. Ketvirtadalis (26 proc.) latvių grynųjų duoda šeimos nariams. Estijoje pirkiniams ūkininkų turgeliuose grynųjų piniginėse nešiojasi 43 proc., grožio ir remonto paslaugų apmokėjimui – 31 proc., šeimos narių poreikiams – 23 procentai.
„Vietų, kuriose leidžiama atsiskaityti tik grynaisiais mažėja, nes, visų pirma, prekybininkai patys stengiasi atliepti vartotojų lūkesčius ir pasiūlyti atsiskaitymo kortelėmis galimybę. Kaip rodo tyrimo duomenys, net 22 proc. 18–25 m. amžiaus Lietuvos jaunuolių beveik nenaudoja grynųjų pinigų. Be to, šiandien rinkoje jau siūloma prieinamų, specialiai smukiesiems prekybininkams ir paslaugų teikėjams skirtų sprendimų. Vieną jų – programėlę, kuri leidžia mobilųjį telefoną be papildomos įrangos naudoti kaip el. kortelių skaitytuvą – šį rudenį pristatė ir „Citadele“ bankas“, – pastebi banko atstovė R. Ežerskienė.
„Citadele“ banko iniciatyva Baltijos šalių gyventojų tyrimą bendrovė „Norstat“ atliko šių metų rugsėjo mėnesį. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta po tūkstantį vyresnių nei 18 m. amžiaus gyventojų.