Daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų dėl pandemijos teko keisti finansinius įpročius, o kas penktas šalies gyventojas sumažėjus pajamoms buvo priverstas labiau susiveržti diržus. Visgi neigiamus finansinius pandemijos padarinius jaučia ne visi – ketvirtadalis lietuvių per karantiną atranda daugiau progų sutaupyti, todėl santaupoms atsideda netgi daugiau lėšų negu anksčiau. Tokias tendencijas atskleidė „Citadele“ banko užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.
Apklausos duomenimis, 69 proc. šalies gyventojų finansinė padėtis per pandemiją nepakito arba net pagerėjo. Dešimtadalis apklausos dalyvių prisipažino pandemijos metu patiriantys daugiau išlaidų, 21 proc. yra priversti labiau taupyti. Dėl sumažėjusių pajamų labiausiai taupyti turintys pripažino nedirbantys žmonės (60 proc.) ir dirbantys savarankiškai (38 proc.).
Daugiau progų sutaupyti karantino metu dažniausiai atranda jaunesni, 18–29 metų, gyventojai – net 39 proc. jų atsideda daugiau lėšų negu iki karantino. Pagal padidėjusias galimybes sutaupyti taip pat išsiskiria biurų darbuotojai (41 proc.) ir studentai (50 proc.), didesnes nei 1500 eurų pajamas gaunantys asmenys (36 proc.) ir gyvenantys didmiesčiuose (29 proc.). Visgi teigusieji, kad per karantiną gali sutaupyti daugiau, reikšmingą dalį gyventojų sudaro visose sociodemografinėse grupėse.
„Pandemija gyventojų finansines galimybes ir elgseną paveikė nevienodai. Daliai gyventojų karantino suvaržymai lėmė sumažėjusias ar prarastas pajamas, todėl jiems tenka riboti savo išlaidas. Visgi didžiosios dalies gyventojų finansinė padėtis dėl pandemijos nepakito arba net gerėjo“, – teigia „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis.
Anot D. Burdaičio, „Citadele“ banko duomenys taip pat rodo, kad vartojimas šalyje išliko stabilus, o atsiskaitymų skaičius ir apimtis nesumažėjo.
Apklausos duomenys parodė ir tai, kad pandemija reikšmingai paveikė gyventojų mokėjimų bei pirkimo įpročius. Maždaug trečdalis (30 proc.) apklausos dalyvių teigė, kad per pandemiją ėmė naudoti mažiau grynųjų pinigų, dažniau atsiskaito banko kortele ar kitomis moderniomis skaitmeninėmis mokėjimo priemonėmis. Net kas ketvirtas apklausoje dalyvavęs šalies gyventojas pradėjo dažniau pirkti internetu.
„Pandemija neabejotinai paskatino gyventojus rinkis saugesnius, greitesnius, fizinio kontakto išvengti leidžiančius atsiskaitymo būdus: banko korteles, mokėjimo programėles ar mokėjimus išmaniaisiais įrenginiais, pavyzdžiui, telefonu, žiedu. Be to, prekybos apribojimai fizinėse prekybos vietose gerokai išaugino internetinės prekybos apimtį. Dalis gyventojų dėl pandemijos apsipirkimą internetu išbandė pirmą kartą gyvenime ir, tikėtina, dalis jų išliks aktyvūs e. komercijos vartotojai pandemijai pasibaigus“, – atkreipia dėmesį D. Burdaitis.
Lietuvos gyventojų apklausą „Citadele“ banko užsakymu tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Joje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis vyresnių nei 18 metų gyventojų visoje Lietuvoje.