Rūtos Ežerskienės, „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už mažmeninę bankininkystę, komentaras
Asmeninių finansų valdymas yra viena iš būtinų prielaidų norint užsitikrinti saugesnę ateitį sau ir savo šeimai, tačiau tam koją vis dar kiša nepakankamas gyventojų finansinis raštingumas. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva apskaičiuotas šalies gyventojų finansinio raštingumo indeksas šiemet vis dar siekia tik 45 balus iš 100 galimų. Viena finansinio raštingumo sričių, kurioje dar trūksta žinių ir įgūdžių, yra santaupų kaupimas ir jų perkamosios galios išsaugojimas. Didėjanti indėlių bankuose apimtis rodo, kad šis klausimas tampa vis aktualesnis Lietuvoje – daugėjant santaupų, auga ir poreikis jas apsaugoti nuo infliacijos, kurios poveikis laikui bėgant yra neišvengiamas.
Taupymą suvokiame per siaurai
Kaip parodė LBA Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo tyrimas, net 67 proc. lietuvių dalį savo santaupų vis dar laiko namuose arba piniginėje ir tik mažuma gyventojų per paskutinius 12 mėnesių investavo į įvairias finansines priemones: 9 proc. nurodė investavę į akcijas, 5 proc. – į kriptovaliutas, 3 proc. – į obligacijas.
Be to, tik 41 proc. gyventojų taupymą apibūdino kaip lėšų investavimą siekiant užsitikrinti saugią ateitį. Tuo metu pusė apklaustų gyventojų taupymą siejo su pinigų atsidėjimu vartojimui ateityje. Neliečiamų santaupų atidėjimas taip pat yra svarbi asmeninių finansų valdymo dalis – kiekvienam rekomenduojama pasirūpinti bent 3–6 mėnesių atlyginimui prilygstančia finansine pagalve, kuri padėtų netikėtose gyvenimo situacijose. Visgi galvojant apie tvarius asmeninius finansus vien atsidėti pajamų nepakanka.
Neįdarbintas santaupas valgo infliacija
Dalį laisvų lėšų naudingiausia panaudoti pasyvioms pajamoms gauti. Tik protingai įdarbintus pinigus galima apsaugoti nuo nuvertėjimo, dėl kurio gyventojai netenka šimtų milijonų eurų. Skaičiuojama, kad pagal šiandienos rodiklius infliacija gali pasiglemžti apie 380 mln. eurų iš daugiau kaip 19 mlrd. eurų Lietuvos gyventojų bankų sąskaitose laikomų lėšų. Užuot nuvertėję, šie pinigai galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo. Tačiau čia vėl tenka grįžti prie finansinio raštingumo. Daugelis Lietuvos gyventojų jau suvokia asmeninio ar šeimos biudžeto planavimo ir taupymo svarbą, geba teisingai atsakyti į bazinius šios srities klausimus, bet žinių sudėtingesniais finansiniais klausimais, tarp jų ir investavimo, trūksta.
Investuoti gali ne tik profesionalai
Gausu ir su investavimu susijusių klaidingų įsitikinimų. Pavyzdžiui, dar dažnai manoma, kad norint pradėti investuoti reikia turėti daug lėšų ir specialių žinių. Visgi tokios investavimo priemonės kaip investiciniai fondai ar gyvybės draudimo produktai leidžia santaupas įdarbinti ir neprofesionaliems investuotojams.
Be to, vartotojams šiandien taip pat siūloma daug įvairių skaitmeninių sprendimų, leidžiančių paprastai investuoti į akcijas ar kitas finansines priemones. Tiesa, šiuo atveju tam tikrų finansinių žinių vis dėlto reikia, kaip ir suvokimo dėl prisiimamos rizikos.
Finansinis raštingumas ugdomas pamažu
Finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai įgyjami palaipsniui, todėl labai svarbu pradėti tai ugdyti nuo mažų dienų. Kaip ir nuo mažumės vaikus mokome, tarkime, kompiuterinio raštingumo, be kurio nebeįsivaizduojame šiuolaikinio žmogaus gyvenimo (nepriklausomai nuo jo veiklos rūšies), taip turėtume vaikus supažindinti su asmeninių finansų pasauliu, asmeninio biudžeto valdymo taisyklėmis.
Šeimos vaidmuo čia ypač svarbus, nes šeimoje vaikai dažniausiai ir „uždirba“ pirmuosius savo pinigus. Būtent kišenpinigiai yra viena prieinamų ir efektyvių priemonių pradėti ugdyti vaiko finansinį raštingumą ir, atitinkamai, finansinį savarankiškumą. Duodami kišenpinigių patikėkime vaikui ir pačiam priimti sprendimus, kur ir kaip juos išleisti, o galbūt dalį atsidėti ateities planams. Nuo mažų dienų formuojami finansinio raštingumo įgūdžiai leis vaikui išvengti galimų klaidų jam įžengus į suaugusiųjų pasaulį ir užsitikrinti didesnį finansinį saugumą.