Įsibėgėjant prieššventinei prekybai ir sparčiai populiarėjant apsipirkimui internetu, daugėja ir atvejų, kuomet pirkėjai susiduria su nesąžiningais pardavėjais ir pardavėjais apsimetančiais sukčiais. Be to, populiarėjant platformoms, kuriose gyventojai gali parduoti nebereikalingus, bet dar tinkamus naudoti asmeninius daiktus, daugėja sukčiavimo atvejų, kai sukčiai apsimeta susidomėjusiais pirkėjais. Kaip tokius atvejus atpažinti ir ką daryti, kad nepakliūtumėte į sukčių spąstus?
Kokios el. parduotuvės turėtų kelti įtarimų?
Jei nusprendėte apsipirkti nežinomoje interneto parduotuvėje, patikrinkite, kokią informaciją apie save viešai skelbia pardavėjas. Ar interneto parduotuvė atskleidžia duomenis apie savo įmonę – pavadinimą, registracijos numerį, adresą, kitą kontaktinę informaciją. Taip pat paieškokite klientų atsiliepimų su pardavėju nesusijusiose interneto svetainėse. Šiuos namų darbus ypač svarbu atlikti, jei pardavėjas jums yra nežinomas, neturi veiklos istorijos.
Prieš pirkdami taip pat atkreipkite dėmesį, kiek skirtingų atsiskaitymo sprendimų pardavėjas siūlo savo pirkėjams. Įprastai patikimos e. parduotuvės stengiasi pasiūlyti bent kelias mokėjimo galimybes. Taigi pardavėjas, kuris nurodo vien savo sąskaitos numerį, turėtų kelti įtarimų. Klientui atlikus pervedimą, pinigus susigrąžinti būna labai sudėtinga. Momentiniai mokėjimai atliekami akimirksniu ir lėšos tuoj pat pasiekia gavėjo sąskaitą. Kai pirkėjas supranta, kad pateko į sukčių spąstus ir susisiekia su savo banku, lėšos dažniausiai jau būna iškeliavusios.
Kurį atsiskaitymo būdą rinktis?
Jei yra galimybė atsiskaityti kortele, rinkitės ją. Kai kurios bankų kortelės turi pirkinių draudimo apsaugą (įprastai visos kredito kortelės jas turi) – jei negausite užsisakytos prekės, galėsite pinigus susigrąžinti. Tokiais atvejais svarbu į banką kreiptis neatidėliotinai ir pateikti kuo išsamesnę informaciją apie pirkimą. Rekomenduojame išsaugoti pirkimo patvirtinimą, susirašinėjimą su pardavėju, informaciją apie pristatymą, jei prekė buvo grąžinta pardavėjui – grąžinimą patvirtinantį dokumentą, pvz. pašto siuntos kvitą.
Jei dažnai perkate internetu, nenaudokite pakaitomis visų turimų banko kortelių. Geriausia turėti būtent tokiems atsiskaitymams skirtą kortelę. Be to, jei naudojatės mobiliąja banko programėle, galite patys valdyti kortelės saugumo nustatymus – pvz. „Citadele“ programėlėje galite išjungti ir vėl aktyvuoti galimybę kortele atsiskaityti internetu, taip pat nustatyti geografinį regioną, kuriame galimi atsiskaitymai kortele.
Jei naudojatės mobiliąja programėle, įsijunkite automatinius pranešimus – informaciją apie operacijas, atliktas iš kortelės sąskaitos, gausite realiuoju laiku. Vadinasi, jei buvo atliktas galimai neteisėtas mokėjimas, apie tai sužinosite iš karto ir galėsite nedelsdami susisiekti su savo banku. Be to, mobiliojoje programėlėje galėsite greitai užblokuoti ir pačią kortelę, jei įtariate, kad jos duomenys tapo žinomi sukčiams.
Atsiskaitymas per interneto banką („MultiLink“, „BankLink“) taip pat yra saugus – mokėjimas yra atliekamas saugioje banko aplinkoje, o pardavėjai, kurie teikia šią paslaugą, yra sudarę sutartį su banku.
Mokėjimo informacijos išsaugojimas
Šiais laikais dauguma e. prekybos platformų ir parduotuvių siūlo galimybę susikurti pirkėjo anketą ir išsaugoti asmeninius duomenis, taip pat ir kortelės informaciją. Tai iš tiesų gerokai supaprastina apsipirkimo procesą, nes atsiskaityti galima kone vienu mygtuko paspaudimu – nereikia pakartotinai įvesti kortelės duomenų, pristatymo adreso, kt. informacijos. Visgi venkite palikti šiuos duomenis kiekvieno pardavėjo informacinėse sistemose, o jei pasirenkate tokią galimybę, prisiminkite, kam ir kokią savo informaciją nurodėte, o paskyrą apsaugokite tik jums žinomu, sunkiai atspėjamu slaptažodžiu.
Neįtikėtinai geri pasiūlymai ir nuolaidos
Prieš šventes ir per didžiuosius išpardavimus kaip iš gausybės rago internete, socialiniuose tinkluose pasipila pasiūlymai, viliojantys įsigyti gerai visiems žinomų prekės ženklų gaminių ypač geromis kainomis. Po dosnia nuolaida ir raginimu paskubėti, nes nuolaidos laikas tuojau pat baigsis, dažnai slepiasi sukčiai, mėginantys sužvejoti patiklius pirkėjus. Geriausiu atveju gausite padirbinį, kuris bus mažai panašus į originalų gaminį, matytą nuotraukose pasiūlyme. Blogiausiu atveju – prarasite pinigus ir nesulauksite jokios prekės.
Sukčiai asmeninių skelbimų portaluose
Kita vertus, sukčiai gali slėptis ir po skelbimais, siūlančiais norimą prekę įsigyti rinkos kaina, todėl svarbu įvertinti ne tik pasiūlymą, bet ir pardavėją, kuris bando jums parduoti prekę. Lietuvoje daugėja atvejų, kuomet sukčiai pasitelkia įvairų asmeninių skelbimų platformas siūlydami iš antrų rankų įsigyti automobilį, buitinę techniką. Sukčiai įprastai skubina pervesti avansą ar sumokėti visą kainą ir, gavę pinigus, dingsta kaip į vandenį.
Sukčių veikimo būdai taip nuolat pat keičiasi – daugėjant gyventojų, kurie įvairiose platformose prekiauja jiems nebereikalingais, bet dar tinkamai naudoti daiktais, daugėja ir sukčių, kurie apsimeta prekės pirkėjais. Apie naują tokių sukčių veikimo metodą šį lapkritį pranešė vieną didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdančių įmonė „Omniva“. Sukčiai apsimeta skelbimų portale parduodamos prekės pirkėjais ir prašo atsiųsti ją per kurjerį, o tuomet išsiunčia pardavėjui nuorodą į netikrą tinklalapį su forma, kurioje prašoma užpildyti mokėjimo kortelės duomenis. Nors sukčių nurodomos interneto svetainės išvaizda yra panaši į oficialias „Omniva“ valdomas svetaines, įmonė informuoja ir perspėja, jog ji neteikia tarpusavio atsiskaitymo paslaugų ir neprašo pateikti mokėjimo kortelės duomenų.
Viešas interneto ryšys – naudoti ar nenaudoti?
Jei ketinate atlikti mokėjimo operaciją, prisijungti prie interneto banko, rekomenduojama nesinaudoti viešu, visiems prieinamu „WiFi“ tinklu (nesvarbu, ar jis apsaugotas slaptažodžiu, ar ne). Rinkitės patikimą, apsaugotą interneto ryšį, naudokitės turimais mobiliaisiais duomenimis. Be to, venkite naudotis interneto banku viešose vietose, pavyzdžiui, kavinėse, kur jūsų duomenis gali matyti šalia esantys pašaliniai asmenys.