- Iš visų Baltijos šalių gyventojų lietuviams tėvai finansiškai padeda labiausiai
- 31 proc. lietuvių, turinčių vaikų, jų ateičiai buvo sukaupę santaupų
- Savo tėvus lietuviai taip pat remia dažniau nei laviai ir estai: 44 proc. tėvų Lietuvoje sulaukia finansinės paramos iš vaikų, 29 proc. – nematerialinės paramos
Net keturi iš penkių suaugusių lietuvių (80 proc.) yra sulaukę finansinės paramos iš tėvų. Šiuo požiūriu Lietuva išsiskiria tarp Baltijos šalių – Latvijoje taip atsakiusiųjų buvo 56 proc., Estijoje – 55 proc. gyventojų. Tokius duomenis atskleidė „Citadele“ banko iniciatyva tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta vyresnių nei 18 metų amžiaus Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tačiau skolingi savo mamoms ir tėčiams taip pat neliekame – iš visų trijų Baltijos valstybių Lietuvos gyventojai yra labiausiai linkę ir finansiškai paremti savo tėvus.
Lietuviai tėvai vaikus remia labiausiai
30 proc. apklaustų lietuvių nurodė, kad tėvai jiems yra padėję padengti kasdienines išlaidas. Panaši dalis atsakiusiųjų buvo ir Latvijoje – 32 procentai apklaustųjų. Tuo metu Estijoje 26 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad yra sulaukę tėvų paramos kasdienėms išlaidoms padengti.
28 proc. apklausoje dalyvavusių suaugusių Lietuvos gyventojų taip pat nurodė, kad jų tėvai yra finansavę jų studijas, beveik penktadaliui (19 proc.) – įsigyjant būstą arba sukaupiant pradinį įnašą būsto paskolai. 17 proc. apklaustųjų taip pat nurodė, kad tėvai padėjo jiems įsigyti automobilį. Šiose srityse tėvų parama lietuviams iš visų Baltijos šalių gyventojų taip pat yra reikšmingiausia. Būstą ar automobilį tėvai padėjo įsigyti dešimtadaliui latvių ir atitinkamai 16 proc. ir 11 proc. estų.
31 proc. apklaustųjų Lietuvoje taip pat nurodė, kad tėvai yra jiems davę pinigų įvairiems „ateities planams“. Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje finansinės tėvų pagalbos ateities planų įgyvendinimui nurodė sulaukę atitinkamai 6 proc. ir 10 proc. apklaustų gyventojų.
„Lietuvoje nuostata, kad tėvai turi padėti vaikams „atsistoti ant kojų“ yra labai stipri. Tėvai tai laiko savo pareiga, todėl stengiasi sukaupti lėšų vaiko ateičiai, savarankiško gyvenimo pradžiai. Lietuvoje tėvai dažnai finansuoja vaikų studijas ir padeda nusipirkti pirmą automobilį ar nuosavą būstą, be to, neretai finansiškai remia jau ir suaugusius vaikus. Tokia finansinė elgsena yra matyt nulemta ir kultūrinių faktorių, ir ekonominių sąlygų“, – pastebi „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis.
Visgi, pasak D. Burdaičio, labai svarbu ugdyti vaikų finansinį savarankiškumą – planuoti savo kasdienes išlaidas, įprasti dalį gaunamų lėšų atidėti, atsakingai prisiimti finansinius įsipareigojimus ir jų laikytis, tinkamai planuoti didesnės vertės pirkinius. Gebėjimas protingai tvarkyti asmeninius finansus leidžia siekti savo tikslų neperkeliant papildomos finansinės naštos artimiesiems.
Parama tėvams atsilygina ir užaugę vaikai
44 proc. apklausoje dalyvavusių suaugusių Lietuvos gyventojų nurodė, kad savo tėvus finansiškai remia. Dar 29 proc. lietuvių tai daro kitais būdais – pavyzdžiui, rūpindamiesi tėvais, padėdami susitvarkyti kasdienius reikalus, išspręsti kylančias problemas. Nematerialiai tėvus remiančių gyventojų dalis yra didesnė Latvijoje ir Estijoje, kur atitinkamai 32 proc. ir 27 proc. gyventojų suteikia tėvams finansinę paramą, o 33 proc. ir 44 proc. – nematerialią.
Tarp tėvus finansiškai remiančių lietuvių trečdalis tai daro kartas nuo karto, 6 proc. kiekvieną mėnesį, o 7 proc. reguliariai padeda padengti įvairias išlaidas. Savo tėvus viena ar kita forma dažniausiai remia 25--44 metų amžiaus (83 proc.) Lietuvos gyventojai.
Baltijos šalių gyventojų tyrimą bendrovės „Norstat“ atliko šių metų balandį. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo apklausta po daugiau nei 1 tūkst. gyventojų.
