Pasaulio banko duomenimis, žemės ūkis priskiriamas prie mažiausią COVID-19 poveikį patirsiančių sektorių. Nors kai kurie ūkininkai, ypač besiverčiantys pienininkyste, patyrė nuostolių, pandemija nepristabdė nei veiklos plėtros, nei investicijų. „Citadele“ banko verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovo Dariaus Burdaičio teigimu, banko finansavimas ūkininkams per pirmąjį pusmetį išaugo 25 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir prognozuojama, jog augimo tendencija išliks visus metus.
Žemės ūkio prognozės – optimistinės
„Prisimenant prieš daugiau nei dešimtmetį pasaulį sukrėtusią ekonominę krizę, šiandien stebime panašią situaciją – bendrai ekonomikai traukiantis, žemės ūkio sektoriaus kuriama vertė nežymiai auga. Kritiniais karantino mėnesiais, kai daugelio sektorių veikla strigo ar visiškai sustojo, ūkininkai tęsė darbus. Skirtingai nei kituose sektoriuose, tarp ūkininkų beveik nepasitaikė tokių, kurie kreiptųsi dėl paskolos mokėjimo atidėjimo“, – teigia D. Burdaitis.
Daugiausia pajamų žemės ūkyje generuoja augalininkystės produkcijos pardavimas ir COVID-19 didelės įtakos grūdinės kultūros derliaus kainoms neturi, nes grūdai – pirmojo būtinumo prekių žaliava, kurios paklausa nemažėja. Tai liudija ir skaičiai – Lietuvos statistikos departamento duomenis, produkcijos supirkimo kainos gegužės mėnesį, lyginant su tokiu pačiu praėjusių metų laikotarpiu, visai nekrito arba krito nežymiai, o tokių produktų kaip vaisiai ir uogos kaina išaugo beveik net 4,8 karto.
Krizė išgąsdino, bet finansavimo nesustabdė
„Kai kurie ūkininkai karantino metu nerimavo dėl ateities perspektyvų ir pristabdė stambios technikos įsigijimus, tačiau bendros tendencijos rodo teigiamą rezultatą, – komentuoja D. Burdaitis. –„Citadele“ bankas šiemet finansavo 1,5 karto daugiau žemės ūkio technikos įsigijimų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nesustojusios ūkininkų investicijos – teigiamas ženklas sektoriui, kurio generuojamos pajamos sudaro beveik 3,5 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto vertės, o tai yra beveik dvigubai daugiau už visos ES vidurkį“.
Pašnekovas priduria, kad COVID-19 kontekste, santykinai didelis žemės ūkio sektorius yra naudingas Lietuvai, nes mažina bendrus dėl karantino patirtus šalies ekonomikos praradimus.
Optimistiškai nusiteikę ir patys ūkininkai. „Kokios bus grūdų kainos, šiuo metu nėra aišku, nes javapjūtė dar neprasidėjusi. Tačiau pats derlius, dėl palankių oro sąlygų, turėtų būti geresnis nei pernai. Yra nerimo dėl galimų logistikos trikdžių, tačiau kol kas nesame susidūrę su neigiamais krizės padariniais“, – teigia rapsus, kviečius ir kvietrugius auginantis ūkininkas ir Alytaus rajono ūkininkų asociacijos pirmininkas Marius Gudaitis.
Jam antrina ir Kėdainių rajone augalininkyste užsiimantis ūkininkas Paulius Staliorius, teigiantis, kad stiprių pandemijos padarinių nepajuto, tačiau karantinas įnešė šiek tiek suirutės sustyguojant darbus. Situacijai rimstant, ūkininkas planuoja optimizuoti procesus, o kiek vėliau – modernizuoti ūkį.
Į sudėtingesnę situaciją buvo patekę pienininkyste besiverčiantys ūkininkai – paskelbus karantiną, pieno kaina krito apie 6 proc. lyginant su pernai. Tačiau situacija jau keičiasi į gerą – Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pieno gaminių rinka rodo atsigavimo ženklus ir nuo gegužės mėnesio pirkimo kainos vėl pradėjo kilti aukštyn.
Daugiau nei 500 galvijų ūkį valdanti Kristina de Witte skaičiuoja, kad jeigu ne banko suteiktas 120 tūkst. eurų finansavimas, dėl COVID-19 būtų netekusi apie 12 tūkst. eurų pajamų už pieną ir patyrusi apie 6 tūkst. eurų nuostolį mėsai. Ūkininkė įžvelgia ir teigiamų karantino pasekmių – supaprastėjo kai kurių dokumentų tvarkymas, atsirado daugiau laiko darbams, laikotarpis buvo ramesnis, nei įprastai. K. de Witte dėl COVID-19 veiklos nepristabdė, o atvirkščiai – planuoja plėtrą bei dalyvauja gyvūnų gerovės gerinimui skirtose programose.
Žemės ūkis – viena strateginių krypčių
Nepaisant gresiančios antrosios pandemijos bangos, prognozuojama, kad žemės ūkio sektorius išliks stabilus ar netgi kiek didesnis nei pernai.
„Vienas mūsų strateginių siekių – tvaraus verslo finansavimo didinimas, todėl ir ateityje planuojame aktyviai finansuoti žemės ūkį ir prisidėti prie šio sektoriaus augimo ir modernizavimo“,– atskleidžia D. Burdaitis.