Be tradicinio atsiskaitymo grynaisiais ar mokėjimo kortelėmis, šiandien visame pasaulyje galima išbandyti pačius netikėčiausius atsiskaitymo būdus. Iš pirmo žvilgsnio naujos galimybės gali pasirodyti lyg iš ateities – susimokėti už kavą įmanoma vos žvilgtelėjus į veidą atpažįstantį ekraną ar mostelėjus ranka, kurioje po oda implantuota mikroschema. „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovo Dariaus Burdaičio teigimu, naujovės ateina ir į Lietuvą.
Mažėja atsiskaitymų banko kortelėmis
Elektros ir elektronikos inžinierių instituto (angl. IEEE) Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas parodė, kad 70 proc. respondentų tiki, jog mobiliosios mokėjimo programėlės 2030 m. bus kur kas labiau naudojamos, palyginti su grynaisiais ar banko kortelėmis.
„Nors šio tyrimo prognozės priskiriamos JAV, panašias tendencijas galime matyti ir kitose šalyse. Skaičiuojama, kad beveik 40 proc. Danijos piliečių jau dabar naudoja mobiliąsias programėles mokėjimams atlikti. Panaši situacija prognozuojama ir Didžiojoje Britanijoje. Šalies mažmenininkas „The Co-Op“ numato, kad iki 2025 m. tinklo parduotuvėse 65 proc. žmonių atsiskaitinės tik mobiliaisiais telefonais“, – sako D. Burdaitis.
Lietuvoje, pasak banko atstovo, taip pat matyti pokyčių. Per pastaruosius metus bekontakčių atsiskaitymų gerokai padaugėjo. „Citadele“ bankas stebi tendenciją, kad žmonės vis dažniau atsiskaito kortelėmis arba telefonu paliesdami bekontaktį kortelių skaitytuvą. Tokie atsiskaitymai sudaro 71 proc. visų banko klientų atliekamų mokėjimų.
„Šiuo metu Lietuvoje jau galima atsiskaityti ir nenaudojant banko kortelių ar mobiliųjų telefonų. „Citadele“ bankas klientams pasiūlė inovatyvų bekontaktį atsiskaitymo būdą – mokėjimo žiedą. Kaip ir kitų rūšių bekontakčių atsiskaitymų atvejais, naudojant žiedą PIN kodo nereikia įvesti, jeigu suma nesiekia 50 eurų. Kiekvienas žiedas gaminamas individualiai, kliento pasirinkto dydžio ir spalvos“, – apie naują atsiskaitymo galimybę Lietuvoje pasakoja D. Burdaitis.
Kokios naujovės vyrauja pasaulyje?
Pasak D. Burdaičio, ateityje mūsų laukia visiškai nauja mokėjimo galimybių banga. Jau šiandien pasaulyje atsiranda vis daugiau futuristiniais galimų pavadinti atsiskaitymo sprendimų. Viena tokių naujovių yra biometrinė technologija, leidžianti atpažinti vartotojų biologinius duomenis.
„Naudojant šią technologiją galima nuskaityti pirštų atspaudus, atpažinti veidą, balsą ir net DNR. Pavyzdžiui, su „Citadele“ banko mobiliąja programėle mokėjimą galima patvirtinti naudojant veido atpažinimo funkciją (tiesiog nusišypsojus į ekraną) arba piršto atspaudu. Biometriniai mokėjimai pašalina poreikį atsiminti ir saugoti slaptažodžius. Tokie sprendimai ypač populiarūs tarp Kinijos vartotojų. Ten pirkėjai gali atsiskaityti vos pažiūrėję į kamerą, įtaisytą prie pardavimo vietos. Vadinasi, susimokėti už prekes ar paslaugas galima net nenaudojant mobiliojo telefono ar kito fizinio objekto“, – sako D. Burdaitis.
Pasaulyje kai kur vartotojai jau gali atsiskaityti balsu. Taip susimokėti už pirkinius „iPhone“ savininkams pasiūlė „7-Eleven“ tinklas keliuose JAV miestuose. Už degalus galima atsiskaityti net neišlipus iš automobilio – pakanka komandos balsu, naudojant „Siri“ programą telefone.
Kitas įdomus atsiskaitymo būdas testuojamas Švedijoje – jau kurį laiką ten išbandomos mikroschemos, implantuotos žmogui po oda. Ši technologija gali ne tik atstoti vairuotojo pažymėjimą, leisti vienu rankos mostu atidaryti duris, bet ir atsiskaityti bekontakčiu būdu. Ten, kur toks atsiskaitymas priimamas, užtenka mostelėti ranka priešais mokėjimo kortelių skaitytuvą, ir pinigai nuskaičiuojami iš banko sąskaitos.
„Pasaulinės tendencijos rodo, kad mokėjimo būdų įvairovė gali kur kas palengvinti vartotojų kasdienybę, tačiau naujosios technologijos kelia ir tam tikrų rizikų. Pavyzdžiui, jei vartotojui atpažinti naudojamus biometrinius duomenis gautų piktybiniai veikėjai, tikėtina, kad kiltų daugiau nemalonumų, nei praradus banko kortelę. Tačiau netolimoje ateityje atsiskaitymų įvairovė tik didės, o vartotojai galės rinktis sau priimtiniausią ir patogiausią mokėjimo būdą“, – apibendrina D. Burdaitis.