Populiarėjant internetinei prekybai, daugėja ir nesąžiningų pardavėjų ar jais apsimetančių sukčių apgautų pirkėjų, kurie kreipiasi į bankus prašydami atšaukti mokėjimo operacijas ir padėti susigrąžinti pinigus. Kokios yra dažniausios klaidos apsiperkant internetu ir kaip jų išvengti? Patarimais dalijasi „Citadele“ banko IT saugumo skyriaus vadovas Kasparas Briška.
Pardavėjai, turintys sukelti įtarimų
Jei nusprendėte apsipirkti nežinomoje interneto parduotuvėje, patikrinkite, kokią informaciją apie save viešai skelbia pardavėjas. Ar interneto parduotuvė atskleidžia duomenis apie savo įmonę – pavadinimą, registracijos numerį, adresą, kitą kontaktinę informaciją. Taip pat paieškokite klientų atsiliepimų su pardavėju nesusijusiose interneto svetainėse. Šiuos namų darbus ypač svarbu atlikti, jei e. parduotuvė yra nežinoma, neturi veiklos istorijos.
Prieš pirkdami taip pat atkreipkite dėmesį, ar pardavėjas turi prekių grąžinimo taisykles, kiek skirtingų atsiskaitymo sprendimų siūlo savo pirkėjams. Įprastai patikimos e. parduotuvės stengiasi pasiūlyti bent kelias mokėjimo galimybes. Taigi pardavėjas, kuris nurodo vien savo sąskaitos numerį, turėtų kelti įtarimų. Klientui atlikus pervedimą, pinigus susigrąžinti būna labai sudėtinga. Momentiniai mokėjimai atliekami akimirksniu ir lėšos tuoj pat pasiekia gavėjo sąskaitą. Kai pirkėjas supranta, kad pateko į sukčių spąstus ir susisiekia su savo banku, lėšos dažniausiai jau būna iškeliavusios iš gavėjo sąskaitos.
Kai atsiskaityta buvo kortele, klientas gali kreiptis į banką dėl lėšų susigrąžinimo, tačiau tai turėtų padaryti neatidėliodamas. Tokiais atvejais labai svarbu bankui pateikti kuo išsamesnę informaciją apie pirkimą, todėl rekomenduojame išsaugoti pirkimo patvirtinimą, susirašinėjimą su pardavėju, informaciją apie pristatymą, jei prekė buvo grąžinta pardavėjui – grąžinimą patvirtinantį dokumentą, pvz., pašto siuntos kvitą.
Neįtikėtinai geri pasiūlymai ir nuolaidos
Pasiūlymai įsigyti žinomų prekės ženklų gaminius ypač geromis kainomis yra viliojantys, tačiau mažai patikimi. Greičiausiai ypač dosni nuolaida tėra kabliukas sužvejoti patiklius pirkėjus. Geriausiu atveju gausite padirbinį, kuris bus mažai panašus į originalų gaminį, matytą nuotraukose pasiūlyme. Blogiausiu atveju – prarasite pinigus ir nesulauksite jokios prekės. Žinoma, sukčiai gali slėptis ir po skelbimais, siūlančiais geidžiamą prekę įsiginti rinkos kaina, todėl svarbu įvertinti ne tik pasiūlymą, bet ir pardavėją, kuris bando jums parduoti prekę.
Padirbtos e. parduotuvių nuorodos
Taip pat rekomenduojama nespausti ant gautų reklaminių nuorodų – verčiau patys naršyklės lange suveskite internetinės parduotuvės adresą. Stenkitės pirkti iš e. parduotuvių, kurios naudoja SSL sertifikatą (adreso juostoje matomas spynos ženkliukas). Jei pardavėjo svetainėje yra skelbiamos nuorodos į paskyras įvairiuose socialiniuose tinkluose, įsitikinkite, ar šios nuorodos yra aktyvios ir nuveda į atitinkamas svetaines.
Finansiniais patarėjais apsimetantys sukčiai
Taip pat daugėja situacijų, kai gyventojai praranda pinigus patikėję finansiniais patarėjais apsimetusių sukčių pasiūlymais investuoti į įvairias finansines priemones, taip pat kriptovaliutas ir tokiu būdu „įdarbinti“ santaupas. Įprastai sukčiai susisiekia skambindami atsitiktiniais telefonų numeriais ir siūlydami savo paslaugas. Jei sulaukėte tokio pasiūlymo, atminkite, kad tokias paslaugas gali teikti tik licencijuoti finansų rinkos dalyviai. Taip pat niekada trečiosioms šalims neatskleiskite savo prisijungimo duomenų prie internetinės bankininkystės duomenų ar banko kortelių saugos (CVV/CVC) kodų. Niekas neturi teisės prašyti ar reikalauti atskleisti šią informaciją.
Viešas bevielis interneto ryšys – naudoti ar nenaudoti?
Jei ketinate atlikti mokėjimo operaciją, prisijungti prie interneto banko, rekomenduojama nesinaudoti viešu, visiems prieinamu „WiFi“ tinklu (nesvarbu, ar jis apsaugotas slaptažodžiu, ar ne). Rinkitės patikimą, apsaugotą interneto ryšį, naudokitės turimais mobiliaisiais duomenimis. Be to, venkite naudotis interneto banku viešose vietose, pavyzdžiui, kavinėse, kur jūsų duomenis gali matyti šalia esantys pašaliniai asmenys.
Kortelė apsipirkti internetu
Jei dažnai perkate internetu, nenaudokite pakaitomis visų turimų banko kortelių. Geriausia turėti atskirą kortelę, skirtą būtent tokiems atsiskaitymams. Jos sąskaitą galėtumėte papildyti reikiama pinigų suma prieš atlikdami mokėjimo operaciją, taip pat galite greitai ir patogiai mobiliojoje banko programėlėje pasikeisti ir kitus jos nustatymus. Pavyzdžiui, „Citadele“ programėlėje galite nustatyti naudojimo regioną, išjungti ir vėl aktyvuoti galimybę kortele atsiskaityti internetu. Jei turite kredito kortelę, galite rinktis ją – daugelis jų suteikia pirkinių draudimą.
Jei naudojatės mobiliąja programėle, įsijunkite automatinius pranešimus – informaciją apie operacijas, atliktas iš kortelės sąskaitos, gausite realiuoju laiku. Vadinasi, jei buvo atliktas galimai neteisėtas mokėjimas, apie tai sužinosite iš karto ir galėsite nedelsdami susisiekti su savo banku. Mobiliojoje programėlėje galėsite greitai užblokuoti ir kortelę, jei įtariate, kad jos duomenys tapo žinomi sukčiams.
Mokėjimo informacijos išsaugojimas
Dažnas pardavėjas siūlo galimybę susikurti pirkėjo anketą ir išsaugoti jūsų asmeninius duomenis, taip pat ir kortelės informaciją. Jei įmanoma, venkite palikti šiuos duomenis kiekvieno pardavėjo informacinėse sistemose, o jei pasirenkate tokią galimybę, prisiminkite, kam ir kokią savo informaciją nurodėte, o paskyrą apsaugokite tik jums žinomu, sunkiai atspėjamu slaptažodžiu. Naudokitės savo vartotojo teisėmis ir informuokite apie nesąžiningus pardavėjus atitinkamas institucijas, taip pat ir savo banką.