.jpg)
Arminas Petraitis, „Citadele“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas
Palūkanų kompensavimas, neapmokėtų sąskaitų finansavimas, paskolos labiausiai nukentėjusiems ar portfelinės garantijos – kelios priemonės, kurias, siekdama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą, dėl COVID-19 pandemijos sunkumų patyrusiems verslams per „Invegą“, finansų tarpininkus ir bankus teikia valstybė. Tačiau tam, kad pasinaudotų parama, verslo atstovai pirmiausia turėtų įsivertinti, kuri paramos priemonė jiems yra tinkamiausia, ir atlikti namų darbus – tinkamai pasiruošti informaciją, kad vėliau netektų gaišti brangaus laiko dokumentams pildyti ar taisyti, teigia „Citadele“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas Arminas Petraitis.
Anot jo, kad pagalbos teikimo procesas būtų sklandus, verslininkai turėtų įsivertinti konkurencinę aplinką, matyti savo veiklos perspektyvą bei pasiruoši aiškiai pagrįsti lėšų poreikį. Bankui pateikta išsami informacija itin pagreitina paramos gavimo procesą, o juk greitis verslui šiuo metu yra ypač svarbus.
Palūkanų kompensavimas
Pirmoji priemonė, dėl kurios smulkusis ar vidutinis verslas gali kreiptis, – palūkanų kompensavimas. Ji rekomenduojama įmonėms, kurioms bankas atidėjo kredito įmokų grąžinimus iki 6 mėn. „Kai kurie bankai, tarp jų ir „Citadele“ bankas, yra pasirašę moratoriumą dėl verslo įmonių – siekiant palengvinti verslų padėtį, nekeičiant sutarčių sąlygų ir palūkanų, paskolų mokėjimai su sunkumais dėl COVID-19 susiduriančioms įmonėms atidedami iki 6 mėn.“, – paaiškina A. Petraitis.
Neapmokėtų sąskaitų finansavimas
Dar viena nauja priemonė, skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui pagelbėti COVID-19 aplinkoje, kurią administruoja pati „Invega“ be tarpininkų – neapmokėtų sąskaitų finansavimas. Tai tinkama tiekėjams, su kuriais pirkėjai neatsiskaito arba yra nustatytas ilgas apmokėjimo terminas. Vis dėlto besikreipiantys verslininkai turi atkreipti dėmesį į kelis kriterijus: įmonė pirkėja turi būti įtraukta į VMI COVID-19 paveiktų įmonių sąrašą. Taip pat tiekėjas turi užregistruoti sąskaitas, o įmonė pirkėja – jas patvirtinti. Be to, įmonė ir per karantiną turi išlaikyti ne mažiau kaip pusę savo darbuotojų. Žinoma, svarbu ir teigiamas kredito reitingas.
Paskolos labiausiai nuketėjusiems
Smulkusis ir vidutinis verslas gali kreiptis į bankus dėl paskolos labiausiai nuo COVID-19 protrūkio nukentėjusiems verslams. „Trumpai apibendrinčiau, kad šios priemonės paskolos skirtos minimaliems paskolos gavėjo mėnesiniams mokėjimams, tai yra darbuotojų darbo užmokesčiui, nuomai, komunalinėms išlaidoms, paskolos administravimo mokesčiams ir kitoms būtinosioms paskolos gavėjo išlaidoms padengti, kad būtų išlaikytas verslo tęstinumas“, – teigia specialistas. Anot jo, laikoma, kad paskolos gavėjas patyrė sunkumų, jei jo apyvarta dėl COVID-19 protrūkio sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc. Taip pat keliamas reikalavimas išlaikyti ne mažiau kaip 50 proc. Svarbu paminėti, kad šias paskolas teikia ne visi, o tik dėl šios priemonės administravimo su „Invega“ sutartis sudarę, bankai.
Galimybė nusiteikusiems toliau investuoti
Nors karantinas itin paveikė ekonominę situaciją, kai kurios įmonės ir yra pasirengusios tolesnėms investicijoms ar plėtrai. Tokiems verslams turėdamas sutartį su „Invega“ „Citadele“ bankas gali pasiūlyti portfelines garantijas, kuriomis finansuojamos apyvartinės lėšos ir investicijos į ilgalaikį turtą. „Šia paskola gali pasinaudoti įmonės, neturinčios turto, kurį galėtų įkeisti, tačiau dėl karantino mažiau susiduriančioms su sunkumais, ar verslai, kurie turi investicinių planų. Tai yra šios priemonės išskirtinumas“, – paaiškina A. Petraitis ir priduria, kad ši priemonė leidžia įmonei dvigubai greičiau sulaukti paskolos. Gegužę bus pradėtos teikti ir „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ – dėl šios priemonės gali kreiptis ir stambios įmonės, ji taip pat taikoma krovininiu kelių transportu besiverčiančioms įmonėms.
Svarbiausia – bendradarbiauti
Banko atstovas sako, kad kalbant apie bet kurią priemonę pirmiausia tikimasi profesionalaus verslo požiūrio. Bankas visada, taip pat ir COVID-19 pandemijos aplinkoje, laikosi atsakingo skolinimosi gairių ir turi įvertinti verslo tęstinumo galimybes. Verslo atstovai, prieš kreipdamiesi dėl finansinės pagalbos priemonių, turi būti pasiruošę paaiškinti, kaip jų verslą paveikė COVID-19 pandemija, kokių veiksmų jie ėmėsi, kad išsaugotų pajamas ir išlaikytų darbuotojus, kaip optimizavo sąnaudas ir kokią tolesnę verslo perspektyvą mato. „Įmonės turi būti pasirengusios pateikti išsamią informaciją ir nusiteikti geranoriškai bendradarbiauti. Tik taip galėsime prisitaikyti prie pokyčių, priimti tinkamus sprendimus, kuo greičiau grįžti prie įprastos veiklos bei tikėtis gerų rezultatų ateityje“, – primena A. Petraitis.