Interviu paskelbtas 2020 m. balandžio 8 d. portale nozare.lv ir LETA+
Nuotraukų autorės: Ieva Leiniša, LETA
Inguna Ukenābele, LETA
Dar prieš Baltijos šalyse paskelbtų priemonių dėl COVID-19, pasikeitė „Citadele“ banko vadovybė – iš pareigų pasitraukė ilgametis banko generalinis direktorius Guntis Beļavskis. L. e. banko „Citadele“ generalinio direktoriaus pareigas, banko valdybos narys ir finansų direktorius Johanas Åkerblomas savo interviu agentūrai LETA atskleidė, kad banko strategija išlieka ta pati. „Citadele“ bankas nori augti, tačiau augimas labiausiai siejamas su Estijos ir Lietuvos rinkomis, siekiant užtikrinti, kad siūlomos paslaugos būtų subalansuotos visose Baltijos šalyse. Tuo pačiu metu pasikeitusi situacija sukėlė nemažai neaiškumų.
Ar keičiantis banko vadovybei keisis tolesnė banko veikla arba tikslai?
Mūsų strategija ir vystymosi kursas išlieka tokie patys. Kita vertus, padėtis – visų pirma dėl COVID-19 – šiandien keičiasi kiekvieną dieną, ir šie pokyčiai nesusiję su banko valdyba.
Gali keistis vadovavimo stilius, tačiau konkrečiai apie tai kalbėti dar per anksti. Aš nesu Guntis, taigi mes elgiamės skirtingai, nes esame skirtingi žmonės. Tačiau kol kas neturiu kitokių planų, apie kuriuos galėčiau dabar papasakoti.
Kaip jūs apskritai vertinate banko veiklą? Galbūt kai kuriose srityse įžvelgiate daugiau galimybių augti?
Viena iš mūsų stipriųjų pusių yra ta, kad esame Baltijos šalių bankas. Tai reiškia, kad norime būti čia ir palaikyti Baltijos šalių ekonomiką tiek gerais, tiek blogais laikais. Norime remti vietinius klientus – dideles, vidutines ir mažas įmones bei privačius asmenis – ir galiausiai tapti Baltijos šalių augimo katalizatoriumi, nes karantinas kada nors pasibaigs ir ekonomika turės atsigauti. Galimybių galima įžvelgti visur, tačiau tęsiantis karantinui išlieka daug neaiškumų ir nenuspėjamų veiksnių.
Be to, įsigydami „UniCredit Leasing“ taip pat siekiame ne tik natūralaus augimo rinkoje.
Tai reiškia, kad esate pasirengę sudaryti daugiau įsigijimo sandorių?
Tai įmanoma.
Ar turite numatę ką nors įdomaus? Taip pat Estijoje ir Lietuvoje?
Turime minčių. Reikia nepamiršti, kad perimant verslą visada tenka daugiau ar mažiau prisitaikyti prie aplinkybių, todėl negalime kontroliuoti visko, kas vyksta, nes sandoris priklauso ir nuo pirkėjo, ir nuo pardavėjo. Žinoma, esame atviri naujiems įsigijimo sandoriams.
Kalbant apie konkrečias šalis, Latvijoje šiuo metu esame gana neblogai įsitvirtinę, tačiau Estijoje ir Lietuvoje mūsų rinkos dalis mažesnė, todėl natūralus augimas šiose rinkose gali užtrukti ilgiau. Taigi būtų malonu čia rasti tokį galimą sandorį, kuris atitiktų mūsų profilį, žinoma, kai tik padėtis pasaulyje stabilizuosis ir bus galima prognozuoti ateitį.
Jūs galvojate apie lizingo ar panašių paslaugų teikėjus, o ne apie kitą banką?
Galimi įvairūs variantai. Visgi sujungti bankus labai sudėtinga – mes jau turime tokios patirties, tad pirmenybę teikiame sprendimams, kuriuos galime greitai pritaikyti savo struktūrai.
Nors kategoriškai netvirtinu, kad susijungti su kitu banku neįmanoma, tačiau manau, kad yra ir kitų būdų, kurie padėtų pasiekti mūsų tikslus. Galima įsigyti turto, finansinių paslaugų teikėjus ir pan. Tačiau kartoju, kad šiuo metu nesame nieko konkretaus numatę.
Latvijoje yra keletas bankų, kurie anksčiau daugiausia dirbo su nerezidentais ir dabar turi persvarstyti savo ateitį. Ar domitės galimybėmis įsigyti jų turtą, o gal šis sektorius jums neįdomus?
Mes nesidomime verslu su nerezidentais. To net nesvarstome. Vietinis verslas kur kas įdomesnis, ir gali būti, kad vieno mažesnių bankų „kišenėje“ yra kažkas, kas galėtų mus sudominti. Visgi šis turtas, tikriausiai, yra gana nedidelis, todėl nesutelkiame į jį viso dėmesio.
Kaip įvertintumėte praėjusius metus, įskaitant ir banko darbą?
Praėjusių metų banko veiklos rezultatai buvo labai geri, tačiau mes visada norime daugiau, tad siekiame 15 proc. augimo. Manau, kad bankas neblogai augo, be to, jam ir dabar gerai sekasi, nepaisant paskelbto karantino. Ar mes jau viską pasiekėme? Jokiu būdu ne. Turime dar daug nuveikti, nors ir esame patenkinti tuo, kur esame šiandien.
Kokie yra šių metų tikslai? Pavyzdžiui, ar tikitės padidinti bankui tenkančią rinkos dalį?
Be abejo, norėtume padidinti mūsų užimamą rinkos dalį, tačiau šiuo metu svarbiausia mūsų užduotis yra teikti nenutrūkstamas finansines paslaugas Baltijos šalyse. Esame atsakingas verslas, taigi norime palaikyti savo klientus ne tik palankiu metu, bet ir ištikus sunkumams. Rinkos dalis, žinoma, svarbi, tačiau labiausiai norime išsiskirti iš kitų rinkos dalyvių. Viską, ką darome, siekiame atlikti nepriekaištingai, nes klientų patirtis mums nepaprastai svarbi.
Kokio dydžio šiuo metu „Citadele“ bankas Estijoje ir Lietuvoje?
Lietuvoje mūsų turtas siekia daugiau nei 750 milijonų eurų, o Estijoje – apie 287 milijonus. Tačiau šis skaičius neapima „UniCredit Leasing“ turto. Jį įtraukus, mūsų turtas Lietuvoje išaugs dvigubai, o Estijoje padidės apie 200 milijonų eurų. Latvijoje šis sandoris prie mūsų turto pridės apie 400 milijonų eurų.
Kokie jūsų tikslai dėl rinkos dalies ir turto Estijoje bei Lietuvoje?
Dydis nėra svarbiausias veiksnys. Kur kas svarbiau yra stabili klientų bazė, kuriuos stengiamės kuo geriau aptarnauti. Jeigu pasieksime šiuos tikslus, pritrauksime daugiau klientų.
Konkrečiau kalbant, paminėsiu, jog norime, kad mūsų veiklos rodikliai Lietuvoje ir Estijoje rodytų, kad pasiekėme subalansuotą pasiūlą visame Baltijos šalių regione. Būtent todėl šiuo metu mažiau dėmesio skiriame Latvijai. Žinoma, tai tikrai nereiškia, kad nebenorime augti Latvijoje, tiesiog siekiame, kad augimas kitose dvejose Baltijos šalyse būtų spartesnis.
Ar pasiekti šį tikslą bus sunku? Kaip apibūdintumėte dabartinę konkurencinę padėtį Estijoje ir Lietuvoje?
Siekti tikslų niekada nebus lengva. Nenorime pakenkti pelnui, todėl rinkos dalį stengiamės didinti siūlydami geresnes paslaugas ir geresnius produktus. Iki šiol jau įrodėme, kad sugebame tai padaryti, taigi taip ir tęsime.
Mūsų konkurentai yra visi dideli bankai – ypač trys didžiausi bankai, be to, kiekvienoje rinkoje yra stiprių vietinių dalyvių. Tačiau konkurencija sveikintinas dalykas, nes ji padeda mums tapti geresniais. Kai kuriose srityse lenkiame kitus rinkos dalyvius, bet kitur jie lenkia mus, todėl verta savęs paklausti, ką galime padaryti geriau. Taip pat gavome gerų patarimų iš mūsų savininkų, susijusių su tuo, kas vyksta visame pasaulyje.
Pavyzdžiui, jie paskatino mus galvoti ne tik apie tai, kaip sukurti geriausius mokėjimo sprendimus Baltijos šalyse, bet ir kaip pasiūlyti tokius produktus, kurie išpopuliarėtų visame pasaulyje. Užuot stengęsi tapti geriausi Baltijos šalyse, turėtume galvoti apie globalų lyderiavimą. Vieni pirmųjų pasiūlėme su „Apple Pay“ susietas korteles. Esame įsitikinę, kad jei savo klientams galėsime teikti daugiau paslaugų, kurias vadiname „banku jūsų kišenėje“, užsitikrinsime stabilesnę lyderio poziciją. Be to, tai padeda kur kas lengviau kurti naujus produktus.
Kalbant apie naujus produktus galima paminėti, kad „Citadele“ bankas jau kurį laiką siūlo įvairius naujus skaitmeninius sprendimus. Ar jie išpopuliarėjo tarp jūsų klientų?
Tokių sprendimų rezultatai geri. Praėjusiais metais skaitmeniniais sprendimais besinaudojančių klientų skaičius augo sparčiau nei bendras klientų skaičius. Iš viso 40 proc. mūsų klientų šiuo metu naudojasi įvairiomis skaitmeninėmis priemonėmis. Be to, atminkime, kad į bendrą klientų skaičių įeina ne tik aktyvūs klientai, bet ir asmenys, kurie reguliariai neatlieka operacijų mūsų banke.
Ypač greitai daugėja mobiliųjų programėlių naudotojų. Pavyzdžiui, per pastaruosius metus mūsų aktyvių mobiliųjų programėlių naudotojų skaičius padidėjo 64 proc. ir pasiekė 131 000. Esu įsitikinęs, kad galiausiai dauguma mūsų klientų pradės naudotis skaitmeniniais kanalais, o dabartinė situacija tikrai paskatins naudotis tokiomis nuotolinėmis paslaugomis ir jas vystyti.
Kita vertus, šiuo metu visi bankai siūlo skaitmeninius sprendimus, todėl norime būti išskirtiniai ir pasiūlyti labiau suasmenintas paslaugas.
Be to, nenorime prarasti asmeninio ryšio. Tai reiškia, kad savo klientams esame pasiekiami ir telefonu. Nenorime tapti vien tik skaitmeniniu balsu.
Ar skaitmeninėmis priemonėmis daugiausia naudojasi jaunoji karta, o gal jų populiarumas dabar nepriklauso nuo klientų amžiaus?
Šiuo metu skaitmeninių produktų naudotojų amžius labai įvairus, o naudojimasis jais labiausiai priklauso nuo to, kaip žmonės susigyveno su savo išmaniaisiais telefonais. Jauniausia karta užaugo kartu su šiais įrenginiais, tačiau šiandien tokie telefonai nėra neįprasti ir vyresniems klientams. Prisimenu tą laiką, kai nusipirkau savo pirmąjį išmanųjį telefoną – pirmąsias dvi savaites nuoširdžiai jo nekenčiau. Visgi pamažu išmokau juo naudotis, ir šiandien išmanusis telefonas man padeda padaryti daugybę įvairių dalykų, be kurių būtų sunku gyventi. Būtent todėl vis daugiau žmonių pereina prie išmaniųjų telefonų – juk su jais galima nuveikti vis daugiau ir daugiau.
Kokia bankininkystės ateitis? Ar ji daugiausia susijusi su skaitmeninėmis paslaugomis, o gal svarbus išliks ir tradicinis bankų verslas?
Galite vadinti mane senamadišku, tačiau vis dar tikiu asmeniniais ryšiais ir patirtimi, kurią įgyjame kalbėdami akis į akį. Tuo pačiu metu tai nereiškia, kad šios patirties negalime derinti su skaitmenine patirtimi. Skaitmeninės paslaugos nepaneigia teikiamų asmeniškai, ir atvirkščiai. Tiesiog turėtume rasti tinkamą pusiausvyrą.
Esu įsitikinęs, kad 98 proc. klientų mūsų paslaugomis naudosis skaitmeniniu būdu. Visgi liks tie 2 proc., kuriems svarbus asmeninis ryšys, ir mes turėtume jį taip pat pasiūlyti greitai ir nepriekaištingai. Taigi tai reiškia, kad įprasti banko skyriai gali tapti, pavyzdžiui, mobiliais paslaugų centrais, arba banko darbuotojai gali lankytis klientų namuose. Nors dar nežinome teisingo atsakymo, tačiau kryptis aiški. Akivaizdu, kad šiomis dienomis daugelis ketinimų buvo pritaikyti prie naujos situacijos, ir mums pavyko pereiti į „naująją tikrovę“ – viską daryti skaitmeniniu ir nuotoliniu būdais. Kai tik karantinas baigsis, peržiūrėsime savo planus ir vėl prisitaikysime prie padėties šioje ekonomikos srityje ir bendrosios padėties visoje šalyje, tačiau mūsų skaitmeninimo kryptis nepasikeis.
Ar klientų aptarnavimo padaliniai išliks?
Kai kurie tikrai išliks. Klausimas, kokie jie bus. Šiuo metu visi rinkos dalyviai apmąsto ir išbando įvairius sprendimus. Žinoma, mūsų klientų aptarnavimo padaliniai vis dar egzistuoja. Šiandien nežinome, kokiu mastu šią veiklą tęsime ateityje. Pasinaudodamas šia proga taip pat pasakysiu, kad siekiant kuo geriau laikytis su COVID-19 susijusių saugos priemonių, paslaugos „Citadele“ klientų aptarnavimo padaliniuose šiuo metu teikiamos tik užsiregistravus iš anksto.
Ar patiriate didelę konkurenciją iš finansinių technologijų įmonių ir tokių paslaugų teikėjų kaip „Revolut“?
Mes tiriame viską, kas naujo atsiranda rinkoje – tai skatina galvoti apie kitus žingsnius. Manau, kad finansinių technologijų įmonės meta labai gerus iššūkius bankams. Šiuo metu intensyviai mokomės iš minėto sektoriaus, taip pat bendradarbiaujame su minėtomis įmonėmis, o kartais net jas finansuojame.
Kaip galėtų pasikeisti banko operacijos? Bankai buvo smarkiai kritikuojami dėl pastarųjų metų išlaidų, tad bijodami patekti į „pilkąjį sąrašą“ jie tapo labai konservatyvūs išduodami paskolas – Latvijoje klientai buvo vertinami daug griežčiau negu Estijoje ir Lietuvoje. Ar tai galėtų pasikeisti?
Visų pirma nesutinku, kad Latvijos bankai yra griežtesni nei Estijos ar Lietuvos bankai. Antra, nemanau, jog tai susiję su FATF ir „Moneyval“. Čia vėlgi kyla klausimas, ar stiklinė pustuštė, ar puspilnė – ar norime visiškai išvengti rizikos, ar prisiimti kruopščiai apskaičiuotą riziką. Rinką labiausiai pakeitė atskleisti pinigų plovimo skandalai – jie paskatino vengti visko, kas nėra visiškai saugu.
Būtent todėl bankai turi dirbti kartu su vyriausybe, priežiūros institucija ir įmonėmis, norėdami rasti bendrą kalbą, nustatyti bendrus standartus ir užtikrinti, kad visi jaustųsi gerai. Ši diskusija tebevyksta, o jos išvados dar turi išsikristalizuoti.
Tuo pačiu metu norėčiau pabrėžti, kad ši rinka mums, kitaip negu kai kuriems konkurentams, yra namų rinka. Negalime sakyti, kad dabar Baltijos šalyse būsime kiek pasyvesni, o suaktyvėsime po trejų metų. Turime daugiau veikti tarptautiniu mastu, palyginus su kai kuriais mažesniais vietiniais bankais, tačiau tuo pačiu metu turime būti labiau Baltijos, o ne Skandinavijos šalių bankas, nes čia yra mūsų namų rinka.
Be to, atminkime klasikinę vištos ir kiaušinio dilemą. Panašią diskusiją jau girdėjome per paskutinę finansų krizę. Kas sukėlė krizę? Pernelyg dosniai paskolas dalijantys bankai ar politikai, kurie viešai skelbė, kad kiekvienas turėtų būti pajėgus nusipirkti namą? Dabar esame kiek panašioje situacijoje, nors problema kita. Kai jau viskas pasakyta ir padaryta, norime matyti švarią rinką, o bankai nori dirbti su švariais klientais. Jei vyriausybė darys didelį spaudimą, bankai taps kur kas atsargesni. Jei vyriausybė spaudimo nedaro, o priežiūra nepakankama, kai kurie bankai gali prisiimti per daug rizikos. Taigi turi būti pusiausvyra. Galiausiai, svarbu ir tai, kokie standartai bei moralinės vertybės vyrauja visuomenėje, o šiems dalykams pasikeisti reikia laiko.
Kaip šiuo metu teikiamos paskolos?
Šiuo metu stengiamės pasiūlyti reikiamą paramą klientams ir partneriams. Kaip jau minėjau anksčiau, esame atsakingas finansų sistemos narys, o mūsų svarbiausias uždavinys – užtikrinti nenutrūkstamą finansinių paslaugų teikimą Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Jau nuo kovo pradžios „Citadele“ bankas teikė paramą nukentėjusioms įmonėms vykdant paskolų įsipareigojimus – kiekviena situacija buvo vertinama atskirai. Be to, privatiems asmenims, praradusiems pajamas, bet anksčiau atsakingai įvykdžiusiems paskolų įsipareigojimus, siūlome galimybę atidėti paskolos grąžinimą nuo trijų iki šešių mėnesių, kiekvieną atvejį taip pat vertindami atskirai. Matome, kad prašymų dėl tokio atidėjimo daugėja.
Tuo pačiu metu norėčiau pabrėžti, kad esame atviri kiekvienam subjektui, kurio finansinė padėtis gera, veikla – skaidri, kuris turi ilgalaikę verslo istoriją ar sėkmingą profesinę karjerą. Mes ir toliau remsime tokius klientus šiais neapibrėžtais ir sudėtingais laikais. Padėti klientams – tai mūsų darbo esmė, nesvarbu, ar jiems reikia patarimų dėl investavimo, pagalbos dėl mokėjimų, draudimo ar paskolų. Turime būti klijai, neleidžiantys subyrėti ekonomikai.
Kaip vystosi indėlių segmentas?
Prieš paskelbiant nepaprastąją padėtį, situacija buvo gera. Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojai apskritai linkę taupyti, dažniausiai pinigus jie kaupia savo sąskaitose. Tai geras dalykas, visgi vos tik padėtis stabilizuosis, norėsime vystyti investicijų rinką.
Kol kas netinkamas metas apie tai kalbėti, nes matome, kas vyksta finansų rinkose, tačiau turime suprasti, kad šie svyravimai didžiausią įtaką daro spekuliantams. Jeigu jūs kantriai taupote pensijai ar namui, kurį norite įsigyti per 10 metų, jūsų padėtis visai kitokia. Kalbu apie rezultatus. Jeigu investuojate tam tikrą sumą kiekvienais metais, nesvarbu, ar jie sutampa su rinkos pakilimu ar nuosmukiu, galiausiai pasieksite vidutinį to laikotarpio pelningumą.
Ką galima pasakyti apie palūkanų normas, kurios indėliams šiuo metu yra beveik nulinės?
Manau, kad mažos palūkanų normos išliks ir toliau. Labai sunku pasakyti, kiek laiko tai tęsis, tačiau su mažomis palūkanų normomis gyvename jau beveik penkerius metus. Galima sakyti, kad bankai faktiškai subsidijuoja privačius asmenis, kurie laiko savo lėšas indėlių sąskaitose, nes palūkanų normos finansų rinkose yra neigiamos. Tai skatina vėl galvoti apie investicijas, nes jei palūkanų normos yra nulinės arba neigiamos, kur galima geriau padidinti savo investicijas, nei prekiaujant įvairiais vertybiniais popieriais ar investuojant į fondus? Privatūs asmenys, taip pat kaip ir bankai, turi įvardyti savo polinkį rizikuoti ir atsakyti į klausimą, kokią riziką yra pasiruošę prisiimti.
Kas nutiko su naująja „Citadele“ banko obligacijų emisija?
Atsižvelgdama į esamą rinkos situaciją ir didelius svyravimus kapitalo rinkose, „Citadele“ bankas priėmė sprendimą atšaukti savo trečiąją subordinuotų obligacijų emisiją. Nors pateikus viešą pasiūlymą jis susilaukė didelio privačių ir institucinių investuotojų susidomėjimo, paskelbus apie planuojamą obligacijų emisiją padėtis kapitalo rinkoje smarkiai pablogėjo dėl vis stiprėjančio neapibrėžtumo. „Citadele“ bankas tikisi, kad išlaikys stiprius kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodiklius, viršijančius nustatytus reikalavimus. 2019 m. pabaigoje grupės kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 22,2 proc., bendrasis 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklis – 18,8 proc., o likvidumo padengimo rodiklis – 358 proc.
O ką galite pasakyti apie planus įtraukti banko akcijas į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, kaip buvo aptarta?
Šiuo metu nesiekiame įtraukti banko akcijų į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus. Ar norime išplėsti banko veiklą ir tapti patrauklesni investuotojams? Taip. To siekdami kažkuriuo metu galbūt pradėsime biržoje prekiauti savo akcijomis, tačiau artimiausiu metu to neplanuojame.