Giedrė Kubiliūnienė yra „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė.
Sėkmingas verslas neįmanomas be sugebėjimo parduoti. Ir bent iš pradžių verslą tai labiausiai „veža“. Tačiau jei gerai parduodate, įmonei sekasi ir galvojate apie plėtrą – būtina išmokti skaityti finansines ataskaitas. Suprasdami, ką reiškia viena ar kita ataskaitos eilutė, žinosite, kodėl ji gali nešti visai kitą žinią, negu įsivaizduojate.
Geras įmonės vadovas laiku identifikuoja, kada jo įmonė išsėmė vidinius augimo resursus ir jai jau reikalinga finansinė paspirtis. Bankų paskolos Lietuvoje vis dar išlieka populiariausia skolinimosi priemone, tačiau jei atsisėdus prie bendro stalo bankininkystės specialistas priverstas rinktis arba verslininko žodį, arba raidę, o tiksliau – skaičių, jis pasirinks skaičių. Išeitis – pradėti kalbėti viena kalba.
Bendra problema yra tokia, kad smulkių ir vidutinių įmonių vadovai didelį pasitikėjimo kreditą suteikia samdomiems buhalteriams, finansininkams, tačiau patys dažnu atveju nežino, neskaito ar nesupranta tikrosios ataskaitose atspindėtos įmonės finansinės būklės.
Apskaitos paslaugas pirkti iš šalies yra ne tik patogu, bet ir pigiau, nei išlaikyti nuosavą finansininką – ši formulė puikiai veikė ir vis dar veikia daugumai smulkių ir vidutinių įmonių. Kad šiuos marškinėlius jau išaugote, galite pajusti patys arba Jums tai leisime suprasti mes, štai pora pavyzdžių.
Akcininkas paskolino įmonei lėšų įrangos pirkimui ir apskaitą tvarkančiam specialistui pasakė, kad paskolą įmonė sugrąžins per metus – atitinkamai paskola buvo apskaityta prie trumpalaikių įsipareigojimų. Tokia paskola daro įtaką įmonės apyvartinio kapitalo poreikiui. Ateinate į banką paskolos, o bankas mato, kad fiksuojami trumpalaikiai įsiskolinimai – tokiu atveju bankas daro išvadą, kad poreikio apyvartiniam kapitalui finansuoti nėra.
Kitas pavyzdys būtų toks: įmonė nusipirko turto, o buhalteriai visas jo nusidėvėjimo sąnaudas sudėjo į trumpesnį laikotarpį, nei turtas nusidėvi pagal apskaitos standartus. Tokios sąnaudos žymiai sumažina įmonės pelną, kuris perkeliamas į balansą ir daro įtaką nuosavybės rodikliui.
Ar įmonė efektyviai valdo atsargas, kokios kokybės gautinos ar mokėtinos prekybos skolos, ar taikomi ne pernelyg ilgi atidėjimo terminai klientams, ar apyvartinio kapitalo finansavimas efektyviausias prašant atsiskaitymo atidėjimo iš tiekėjo, ar dividendų išmokėjimas neturės įtakos apyvartinio kapitalo trūkumui artimiausiais veiklos metais – tai yra klausimai finansininkui, atsakymus į kuriuos turėtų žinoti ir įmonės vadovas.
Įmonės vadovo finansinis išprusimas yra kritiškai svarbus dar ir dėl to, kad smulkių ir vidutinių įmonių vadovai nepagrindžia investicijų ar apyvartinio kapitalo finansavimo poreikio bei įtakos įmonės finansinei būklei. Neretai verslininkai, kreipdamiesi į banką žino, kad jiems reikia tam tikros sumos kredito, o argumentuotai pagrįsti, kokią įtaką tai turės įmonės veiklai – negali.
Kreipiantis paskolos dėl apyvartinio kapitalo finansavimo tikimės atsakymų į klausimus: kokią įtaką papildoma suma turės bendrajam pelningumui – įmonė galės greičiau atsiskaityti su tiekėjais, todėl gaus geresnę kainą. O gal bendrasis pelningumas nebus įtakotas, tačiau išaugs įmonės apyvarta, fiksuoti kaštai nebedidės, todėl augs tipinės veiklos pelnas?
Ir dar. Jei bus priimti sprendimai skolinti trečiosioms šalims, mokėti dividendus – įmonės lėšų panaudojimas netiesiogiai pagal veiklą vienareikšmiškai bus įvertintas neigiamai.
Daug lengviau priimti sprendimą finansuoti, kai jaučiame, kad įmonės vadovas žino ir supranta investicijos, investicinės ar apyvartinės paskolos įtaką verslui. Įmonės dažnai turi finansavimo resursų viduje – efektyviai valdomos atsargos, kokybiškos gautinos sumos, susitarimai su tiekėjais, pasvertos sąnaudos. Jei tai žinosite, galite ir neatkeliauti iki banko.