„Citadele“ bankas

„Citadele“ banko inicijuota apklausa atskleidė alkoholio ribojimų įtaką verslui: baiminasi tik prekybininkai

Paskelbta

Daugiau nei 80 proc. smulkiųjų ir vidutinių verslininkų įsitikinę, jog Seimo sprendimas riboti alkoholio prieinamumą niekaip nepaveiks jų verslo. Dėl neigiamų pasekmių verslui nerimauja tik dešimtadalis mažų ir vidutinių įmonių vadovų. Tiesa, prekybininkai baiminasi labiau – daugiau nei ketvirtadalis prekyba užsiimančių smulkių ir vidutinių įmonių teigia, jog alkoholio prieinamumo ribojimas trukdys plėsti verslą.

Tokios verslininkų nuostatos išryškėjo bendrovei „Spinter tyrimai“ gegužės mėnesį atlikus daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių vadovų nuomonių tyrimą, kurį inicijavo „Citadele“ bankas.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad racionaliai mąstantys Lietuvos verslininkai nelinkę pervertinti ažiotažo, kilusio dėl planuojamų naujų barjerų alkoholio prieinamumui. Tam tikrą nerimą jaučia tik dalis prekybininkų, ir tai natūralu – numatomas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas gali sumažinti jų verslo apyvartą. Tačiau didžioji dauguma verslininkų mano, jog valstybėje yra ir kur kas svarbesnių problemų nei alkoholio prieinamumo barjerų didinimas – tokių kaip darbo jėgos ir kapitalo apmokestinimas, žaliavų kainų augimas, kvalifikuotos darbo jėgos stygius“, – komentavo „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

„Spinter“ tyrimo duomenimis, valdančiosios daugumos iniciatyvos dėl alkoholio prieinamumo ribojimo 83 proc. smulkių ir vidutinių įmonių verslo plėtrai neturės jokios įtakos. 10 proc. įmonių vadovų mano, jog šie sprendimai trukdys plėsti verslą, 5 proc. įsitikinę atvirkščiai – tai kaip tik paskatins verslo plėtrą.

Neigiamų pasekmių nuosavam verslui labiausiai bijo prekybos įmonės – 27 proc. jų sprendimus dėl alkoholio ribojimų vadina verslo plėtros barjeru. Iš paslaugų teikėjų tokią grėsmę jaučia 5,5 proc., iš gamybos įmonių – vos 1,4 proc. apklaustų verslininkų.

Dėl savo verslo plėtros, įvedus naujus apribojimus alkoholio prieinamumui, labiausiai baiminasi Utenos, Klaipėdos ir Tauragės apskričių verslininkai – grėsmes verslo plėtrai įžvelgia atitinkamai 26 proc., 21 proc. ir 19 proc. apklaustų įmonių vadovų šiuose regionuose. Mažiausiai alkoholio prekybos ribojimų bijoma Šiaulių ir Vilniaus regionuose – čia nerimą išreiškė atitinkamai 4,2 proc. ir 4,7 proc. verslininkų.

„Smulkaus ir vidutinio verslo veidas keičiasi, puikus šių pokyčių pavyzdys yra šalies ekonomikos flagmanas Vilnius. Ekonomiką veikiant globalioms tendencijoms, verslininkai demonstruoja išmonę, kūrybiškumą ir, akivaizdu, nėra priklausomi vien tik nuo alkoholio pardavimų. Kita vertus, dažnai kintanti teisinė aplinka yra vienas svarbiausių verslo trukdžių, kurį apklausose ir tyrimuose nuolat mini įmonių vadovai. Buvimas nuolatinėje parengtyje skatina juos diversifikuoti veiklą, ieškoti naujų pajamų šaltinių, ypatingai, jei kalbama apie griežčiau reglamentuojamas sritis, tuo pačiu mažinant verslo priklausomybę nuo valdžios sprendimų“, – teigia „Citadele“ banko atstovė.

Lietuvos smulkių ir vidutinių verslo įmonių nuomonių tyrimą š.m. gegužės mėnesį „Citadele“ banko užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.

„Citadele“ banko verslo paskolų portfelis 2016 m. pabaigoje sudarė 132,9 mln. eurų – 30,1 proc. daugiau nei prieš metus.

Apie „Citadele” grupę

„Citadele“ grupė priklauso JAV investuotojams bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui. Grupė yra valdoma iš Latvijoje, o jos dukterinės įmonės ir filialai veikia Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Šveicarijoje. „Citadele“ bankas tvarko atsiskaitymus ir mokėjimus kortelėmis, teikia kreditavimo, investicines, lizingo ir turto valdymo paslaugas, taip pat siūlo daug išskirtinių ir unikalų produktų. „Citadele“ banko vizija – tapti geriausiu finansinių paslaugų teikėju Baltijos šalyse tiek fiziniams asmenims, tiek ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms.

„Citadele“ grupės akcininkai yra didelę patirtį pasauliniame bankininkystės sektoriuje turinčių tarptautinių investuotojų grupė. 75 % plius viena akcija priklauso tarptautinei investuotojų grupei, atstovaujamai JAV „Ripplewood Advisors LLC“, o likusias akcijas valdo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.